Kriaušės dažnai laikomos lengvu užkandžiu, tačiau jų maistinė vertė gali būti didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai vaisius, kuriame gausu vandens, o kartu jis suteikia skaidulų ir įvairių mikroelementų, todėl gali prisidėti prie geresnės savijautos ir virškinimo.
Kriaušėse yra vitamino C ir vitamino K, taip pat B grupės vitaminų bei folio rūgšties. Jose aptinkama kalio, magnio ir kalcio, o iš mikroelementų išskiriamas boras ir jodas, nors jų kiekiai gali skirtis priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų.
Kas kriaušėse svarbiausia?
Didelę kriaušių vertės dalį sudaro skaidulos, ypač pektinai, kurie padeda žarnynui dirbti tolygiau. Dėl palyginti mažo rūgštingumo šis vaisius dažnai būna švelnesnis skrandžiui nei kai kurie kiti vaisiai, todėl daugeliui žmonių tinka kaip lengvas pasirinkimas.
Dalis naudingų medžiagų yra arčiau vaisiaus odelės, todėl, jei kriaušė gerai nuplauta ir odelė valgoma, ją verta rinktis ne nuluptą. Tai ypač aktualu skaiduloms, kurios padeda ilgiau jaustis sotiems ir gali prisidėti prie reguliaraus tuštinimosi.
Kaip kriaušės gali veikti savijautą?
Kriaušėse esantis kalis siejamas su normalia širdies veikla ir padeda palaikyti normalų kraujospūdį, ypač kai mityboje netrūksta daržovių ir vaisių. Skaidulos prisideda prie normalaus virškinimo, o vaisiaus saldumas gali tapti alternatyva desertams, kai norisi ko nors lengvesnio.
Kriaušės taip pat turi natūralių cukrų, bet jų glikemijos indeksas dažnai apibūdinamas kaip palyginti žemas, palyginti su daugeliu saldumynų. Vis dėlto bendra įtaka gliukozės kiekiui kraujyje priklauso nuo porcijos dydžio ir to, su kuo vaisius valgomas.
Kam kriaušės gali netikti?
Ne visiems kriaušės yra vienodai draugiškas pasirinkimas. Kriaušės laikomos aukšto FODMAP vaisiumi, todėl jautresniems žmonėms jos gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar spazmus, ypač jei yra dirgliosios žarnos sindromas, SIBO ar kiti virškinimo sutrikimai.
Ūmaus viduriavimo metu kriaušės kai kuriems žmonėms gali dar labiau suaktyvinti žarnyno veiklą, nes skaidulos ir tam tikri angliavandeniai gali turėti laisvinamąjį poveikį. Sergant diabetu ar stebint gliukozę, dažniausiai rekomenduojama atsižvelgti į porciją ir rinktis vaisių kartu su baltymais ar riebalais.
Taip pat pasitaiko kryžminių alerginių reakcijų, ypač žmonėms, alergiškiems beržo žiedadulkėms. Tokiais atvejais gali pasireikšti burnos ar gerklės perštėjimas, todėl verta pasitarti su gydytoju ar alergologu, jei simptomai kartojasi.
Kasdienėje mityboje kriaušes paprasta pritaikyti: dažniausiai jos valgomos žalios su odele, o norint švelnesnio poveikio virškinimui tinka keptos. Derinant su riešutais ar varške, užkandis gali ilgiau suteikti sotumo ir padėti išvengti staigesnių gliukozės svyravimų.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei turite lėtinių virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų, tinkamiausią mitybą verta aptarti su specialistu.
Šaltiniai:
– https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-search?query=pear
– https://www.monashfodmap.com/blog/pear-fodmap-update/
– https://www.nhs.uk/live-well/eat-well/5-a-day/why-5-a-day/
Leave a Reply