Category: Maistas

  • Šefė įspėja: 5 kasdienės klaidos, nepastebimai gadinančios nelimpančią keptuvę

    Keptuvė su nelimpančia danga daugeliui yra nepakeičiamas virtuvės pagalbininkas, tačiau net ir kokybiškas indas gali greitai prarasti savo savybes, jei su juo elgiamasi netinkamai. Šefė Ronda Stewart įvardijo penkias dažniausias klaidas, kurios trumpina tokios keptuvės tarnavimo laiką.

    Kaip rašo „Southern Living“, didžiausias dėmesys turėtų tekti kasdieniams įpročiams: kaip keptuvę plauname, kokius įrankius naudojame gamindami ir kaip ją laikome spintelėje. Dalis klaidų atrodo visai smulkios, bet būtent jos ilgainiui pažeidžia dangą.

    Šefė pabrėžia, kad nelimpanti danga yra jautri tiek staigiems temperatūros pokyčiams, tiek mechaniniams įbrėžimams. Kai danga nusidėvi, maistas ima lipti, tenka naudoti daugiau riebalų, o pati keptuvė tampa sunkiau išvaloma.

    Todėl verta iš anksto žinoti, ko vengti: kartais užtenka pakeisti kempinę ar įprotį skubiai pakišti karštą keptuvę po vandeniu, kad indas tarnautų gerokai ilgiau.

    Kaip saugiai plauti nelimpančią keptuvę

    Pasak šefės, kasdieniam plovimui dažniausiai pakanka šilto vandens, švelnaus indų ploviklio ir minkštos kempinėlės ar šluostės. Tikslas – nuvalyti nešvarumus nepažeidžiant dangos.

    Jei maisto likučiai prilipo, jų nereikėtų grandyti ar stipriai trinti. Geriau kelioms minutėms pamirkyti keptuvę vandenyje, kad nešvarumai suminkštėtų ir nusivalytų lengviau.

    Išplautą keptuvę prieš padedant į spintelę svarbu visiškai nusausinti. Drėgmė ir netinkamas laikymas gali prisidėti prie greitesnio nusidėvėjimo.

    5 klaidos, kurios trumpina keptuvės tarnavimą

    1. Karštos keptuvės merkimas į šaltą vandenį. Staigus temperatūros pokytis gali deformuoti keptuvę ir susilpninti nelimpančią dangą. Po gaminimo ją verta pirmiausia atvėsinti.

    2. Šiurkščių, abrazyvinių kempinių naudojimas. Metaliniai šveistukai ir kiti šiurkštūs valymo įrankiai braižo paviršių, o įbrėžimai ilgainiui panaikina nelipnumą.

    3. Pernelyg agresyvūs valikliai. Priemonės su abrazyvinėmis dalelėmis gali palaipsniui „nudėvėti“ jautrią dangą, todėl kasdieniam plovimui geriau rinktis švelnų ploviklį.

    4. Metaliniai virtuvės įrankiai. Metalinės mentelės, žnyplės ir panašūs įrankiai lengvai palieka įbrėžimų, todėl šefė pataria rinktis silikoninius, medinius ar plastikinius.

    5. Keptuvių krovimas vienos ant kitų be apsaugos. Laikant kelias keptuves sukrautas, jų paviršiai gali susibraižyti. Jei taip laikyti tenka, tarp jų verta įdėti minkštą rankšluostį ar specialų apsauginį padėkliuką.

    Ar galima plauti indaplovėje?

    Net jei ant pakuotės nurodyta, kad keptuvę galima plauti indaplovėje, šefė pataria, jei įmanoma, rinktis plovimą rankomis. Indaplovėse dažnai naudojama aukštesnė temperatūra ir labiau koncentruotos priemonės, kurios gali pakenkti jautriai dangai.

    Norint, kad keptuvė tarnautų ilgiau, patariama vengti ir labai aukštos temperatūros gaminant. Per didelis karštis gali paspartinti dangos nusidėvėjimą.

    Taip pat nerekomenduojama naudoti aerozolinių kepimo purškalų – jie gali palikti lipnias nuosėdas, kurias vėliau sunku nuvalyti. O jei dangoje jau matyti įbrėžimai, atšokę gabalėliai ar ryškios nusidėvėjimo dėmės, tai ženklas, kad keptuvę metas keisti.

  • Neišmeskite baltų siūlelių ant mandarinų: dietologai paaiškina, kuo jie naudingi

    Lupdami mandarinus daugelis stengiasi kruopščiai nuvalyti baltus siūlelius nuo skiltelių, tačiau specialistai pataria jų neskubėti išmesti. Ši balta dalis, esanti tarp žievės ir minkštimo, gali būti vertinga mitybos požiūriu.

    Kaip rašoma „Unian.net“, baltasis sluoksnis ir siūleliai turi vitamino C, skaidulų bei augalinių junginių, kurie siejami su teigiamu poveikiu organizmui. Todėl juos galima suvalgyti kartu su vaisiaus minkštimu.

    Ši balta plėvelė vadinama mezokarpu. Teigiama, kad joje vitamino C gali būti tiek pat, kiek ir pačiame mandarino minkštime.

    Be to, ant skiltelių liekantys siūleliai, kurie kartais būna šiek tiek kartūs, turi flavonoidų. Tai augalinės kilmės junginiai, tiriami dėl antioksidacinių savybių ir galimos apsauginės reikšmės organizmui.

    Kaip mezokarpas siejamas su virškinimu

    Didžiąją mezokarpo dalį sudaro maistinės skaidulos. Jos padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko normalią virškinimo sistemos veiklą.

    Dėl to ekspertai rekomenduoja nešvaistyti laiko bandant nuo mandarinų ar apelsinų nuvalyti kiekvieną baltą siūlelį. Juos galima saugiai valgyti kartu su vaisiumi.

    Su žieve – atsargiau

    Tuo metu citrusinių vaisių žievelę specialistai ragina vertinti atsargiau. Nurodoma, kad įprastai augintuose vaisiuose ant žievės gali būti likę augalų apsaugos priemonių, įskaitant pesticidų, todėl jos nerekomenduojama naudoti maistui.

    Prieš lupant mandarinus ir kitus citrusinius vaisius patariama juos nuskalauti šiltu vandeniu, o po to kruopščiai nusiplauti rankas.

  • CDC reitingas nustebino: maistingiausia daržovė – ne lapinis kopūstas ar špinatai

    CDC reitingas nustebino: maistingiausia daržovė – ne lapinis kopūstas ar špinatai

    Lapu kopūstai (kale) ilgą laiką laikyti sveikos mitybos simboliu, tačiau JAV sudarytame maistingiausių produktų reitinge jie liko toliau nuo lyderių. Pirmą vietą užėmė daržovė, kurią daugelis perka rečiau – vandens kresai.

    Kaip rašo „The Coolist“, reitingas sudarytas vertinant, kiek svarbiausių maistinių medžiagų produktas suteikia vienai kalorijai. Tai reiškia, kad pranašumą įgijo itin mažai kaloringi, bet maistingi žalumynai.

    Reitingo pagrindas – 2014 metais Jennifer Di Noia paskelbtas tyrimas CDC leidžiamame žurnale „Preventing Chronic Disease“. Jame įvertinti 47 produktai pagal 17 organizmui svarbių maistinių medžiagų kiekį, įskaitant skaidulas, baltymus, kalcį, geležį, folatus, cinką ir vitaminus A, B6, B12, C, D, E bei K.

    Vertinimas parodė, kiek šių medžiagų tenka 100 kalorijų. Produktai, surinkę 10 ar daugiau balų, buvo priskirti ypač maistingiems („powerhouse“) pagal JAV Maisto ir vaistų administracijos kriterijus.

    Kas pateko į dešimtuką

    Pirmąją vietą reitinge užėmė vandens kresai (100 balų). Toliau rikiavosi kininis kopūstas (91,99), lapiniai burokėliai (mangoldai, 89,27), burokėlių lapai (87,08) ir špinatai (86,43).

    Į dešimtuką taip pat pateko cikorijos, lapinės salotos, petražolės, romaninės salotos ir glotnialapiai kopūstai („collard greens“). Tuo metu lapinis kopūstas (kale) surinko 49,07 balo ir liko 15-oje vietoje tarp 41 ypač maistingų produktų.

    Kodėl reitingas kai ką nustebino

    Sąraše dominavo lapinės daržovės – jos dažnai turi daug mikroelementų, bet labai mažai kalorijų. Dėl to vertinant „maistingumą vienai kalorijai“ jos natūraliai atsiduria viršuje.

    Tyrime pažymėta, kad kai kurie produktai, kuriuos žmonės linkę vadinti „supermaistu“, šiame reitinge nebuvo lyderiai: pavyzdžiui, avietės, mandarinai, spanguolės, česnakai, svogūnai ar mėlynės.

    Taip pat pabrėžta, kad žemesnis įvertinimas nereiškia, jog produktas „blogas“. Pavyzdžiui, obuoliai, bananai, kukurūzai ar bulvės tiesiog turi mažesnę dalį tų 17 vertintų medžiagų, skaičiuojant pagal kalorijas.

    Kaip dažniau valgyti vandens kresus

    Vandens kresai dažniausiai parduodami ryšulėliais arba nedidelėse pakuotėse šalia kitų salotų žalumynų. Jų skonis – švelniai aštrokas, pipiriškas, kiek primenantis gražgarstę.

    Jie geriausiai tinka švieži: į salotas, ant sumuštinių, o taip pat gali būti dedami į sriubas ar troškinius pačioje gaminimo pabaigoje. Kadangi tyrime vertinti švieži produktai, terminis apdorojimas gali pakeisti dalį rodiklių.

    Kokius ribojimus įvardijo pati autorė

    Tyrimo autorė atkreipė dėmesį į ribojimus: buvo vertintos tik tam tikros produktų grupės, nepavyko pilnai įtraukti fitojunginių, o rezultatai buvo laikomi preliminaria validacija. Be to, vertinime nebuvo atsižvelgta į gaminimo būdus.

    Taip pat pažymėta, kad reitingas, paremtas kalorijų kiekiu, savaime palankesnis itin mažai kaloringiems žalumynams. Dėl to įvairi ir subalansuota mityba išlieka svarbiausia taisyklė.

  • Latvijos gimtadieniui – „Virtuvės chuligano“ Piparo siūlomas paprastos obuolių pyrago receptas

    Latvijos gimtadieniui – „Virtuvės chuligano“ Piparo siūlomas paprastos obuolių pyrago receptas

    Latvijos gimtadienio proga „virtuvės chuliganas“ Pipars siūlo desertą, kuris tinka įvairiems skoniams – paprastą obuolių pyragą.

    Receptas pateikiamas kaip lengvai pritaikomas: pagrindą be obuolių galima naudoti ir sluoksniuotam tortui, perpjovus biskvitą ir pertepus kremu ar uogiene.

    Autorius atkreipia dėmesį, kad pyrago tekstūrą galima koreguoti kiaušinių kiekiu – dedant 2 kiaušinius pyragas bus tankesnis, o su 3 – puresnis.

    Vaisius taip pat galima keisti pagal sezoną ir turimus produktus: vietoje obuolių tinka rabarbarai, kriaušės ar kietesni persikai.

    Vienkrasis obuolių pyragas: ingredientai

    Pateiktam variantui reikės 4 kiaušinių, stiklinės miltų, stiklinės cukraus, 3 obuolių, pusės arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus ir arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.

    Autorius receptą apibūdina kaip paprastą, o gamybos principas paremtas atskirai išplaktais baltymais, kurie vėliau atsargiai įmaišomi į tešlą.

    Kaip gaminti ir kepti

    Pirmiausia baltymai atskiriami nuo trynių ir išplakami iki standžių putų.

    Tryniai išplakami su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, kol masė pašviesėja ir padidėja apimtis. Tuomet įmaišomi miltai su kepimo milteliais ir trumpai perplakama dar kartą.

    Nulupti ir gabalėliais supjaustyti obuoliai įmaišomi į tešlą, o pabaigoje greitai, bet atsargiai įmaišomi baltymai, kad masė išliktų puri.

    Forma patepama aliejumi, supilama tešla, o viršų, jei norisi, galima pagardinti šaldytomis bruknėmis – jų užtenka saujelės.

    Pyragas kepamas iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, o iškepimą siūloma tikrinti mediniu pagaliuku.

    Patarimas patiekiant

    Prieš patiekiant pyragą rekomenduojama atvėsinti. Pats autorius sako, kad jam jis ypač skanus su ledais, todėl cukraus neretai deda mažiau nei nurodyta – vieną stiklinę.

  • Kodėl kiaušinių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse: vieta, kur temperatūra labiausiai svyruoja

    Kodėl kiaušinių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse: vieta, kur temperatūra labiausiai svyruoja

    Daugelyje šaldytuvų durelėse yra specialus laikiklis kiaušiniams, todėl parsinešę namo juos dažnas iškart perkelia iš dėžutės į šią lentynėlę. Vis dėlto maisto saugos specialistai pabrėžia: tai viena prasčiausių vietų kiaušiniams laikyti.

    Pagrindinė priežastis – šaldytuvo durelėse temperatūra dažniausiai svyruoja labiausiai, nes jos nuolat atidaromos ir uždaromos. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos produktų saugumui ir kokybei.

    Kaip aiškinama, kiaušinius rekomenduojama laikyti šalčiausioje šaldytuvo vietoje, o ne durelėse, kur šiluma patenka kiekvieną kartą atidarius. Taip lengviau išlaikyti stabilesnę temperatūrą, kuri siejama su mažesne bakterijų dauginimosi rizika.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: kiaušinius geriau palikti originalioje pakuotėje ir dėti šaldytuvo giliau, pavyzdžiui, lentynoje prie galinės sienelės, o ne ant durelių.

    Temperatūros svyravimai ir bakterijų rizika

    JAV veikiančio Kiaušinių saugos centro pozicija paprasta: kiaušinių pakuotė turėtų keliauti į šalčiausią šaldytuvo vietą. Durelėse, atidarinėjant šaldytuvą, temperatūra svyruoja, todėl ši vieta laikoma netinkama.

    Klemsono universiteto (JAV) specialistė Kimberlija Beiker yra pabrėžusi, kad kiaušinius vertėtų laikyti šalčiausioje šaldytuvo dalyje – maždaug iki 4,4 laipsnio Celsijaus. Šiltesnėje aplinkoje, pasak jos, bakterijoms, įskaitant salmoneles, gali būti palankiau daugintis.

    Kodėl verta palikti originalią dėžutę

    Dar viena detalė – pakuotė. Nurodoma, kad kiaušinių lukštai yra porėti, todėl gali lengviau sugerti aplinkoje esančius kvapus, o šaldytuvo durelių laikikliai dažniausiai būna atviri ir be dangčio.

    Be to, kartoninė dėžutė gali sugerti kvapus nuo stipriau kvepiančių produktų, pavyzdžiui, česnakų ar svogūnų. Laikant kiaušinius originalioje pakuotėje, jiems suteikiama papildoma apsauga nuo pašalinių aromatų ir smūgių.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į higienos aspektą: įmontuojami kiaušinių laikikliai ne visada dažnai plaunami, o jei kiaušinis įskyla, vietoje gali likti nešvarumų. Galiausiai ant originalios pakuotės būna nurodytas galiojimo terminas – išėmus kiaušinius ši informacija lengvai pasimeta.

    Kur geriausia dėti kiaušinius šaldytuve

    Rekomendacija – laikyti kiaušinius originalioje dėžutėje ir statyti juos šaldytuvo gale, kur temperatūra paprastai stabilesnė. Taip mažiau veikia šilumos gūsiai, atsirandantys atidarinėjant dureles.

    Taip pat primenama, kad kiaušinių nereikėtų plauti, nes tai gali pašalinti apsauginį sluoksnį, o atšaldytų kiaušinių nerekomenduojama laikyti kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas.

    Pažymima ir tai, kad tiksli situacija priklauso nuo konkretaus šaldytuvo ir to, kaip dažnai jis atidaromas: vienuose modeliuose durelės gali šilti labiau, kituose – mažiau. Tačiau bendras principas išlieka tas pats: durelės – ne pati geriausia vieta kiaušiniams.

  • Latvijos gimtadienio stalui – 4 sotūs patiekalai visai šeimai: nuo sriubos iki deserto

    Latvijos gimtadienio stalui – 4 sotūs patiekalai visai šeimai: nuo sriubos iki deserto

    Lapkritis Latvijoje – metas, kai sutemus namuose uždegamos žvakės, o šeimos renkasi prie gausiau dengto stalo, minėdamos Latvijos gimtadienį. Šventinei nuotaikai sukurti siūlomas keturių patiekalų meniu: sriuba, pagrindinis patiekalas, desertas ir atskiras pasirinkimas vaikams.

    Kaip skelbia Latvijos portalas „NRA“, receptuose siūloma remtis rudens derliumi, vietiniais skoniais ir vizualiais raudonai baltais akcentais. Patiekalai sukurti taip, kad būtų ir sotūs, ir tinkami šventinei vakarienei.

    Meniu pradžioje – šildanti kreminė sriuba, kurioje saldesnės daržovės derinamos su ryškesniais priedais. Toliau – orkaitėje kepamas mėsos kepsnys su glazūra ir šalia kepamomis daržovėmis, o pabaigoje – varškės desertas su obuoliais ir uogų padažu.

    Vaikams atskirai numatytas paprastesnis, pirštais patogiai valgomas patiekalas – vištienos ir bulvių kukuliai, kepami orkaitėje. Prie jų siūlomas ir šventiškai atrodantis padažas, primenantis Latvijos vėliavos spalvas.

    Moliūgo ir pastarnoko kreminė sriuba

    Pirmasis patiekalas – kreminė, švelnios tekstūros sriuba, kurioje moliūgas ir pastarnokas derinami su lengvai riešutiniu prieskoniu. Skoniui paryškinti siūloma berti skrudintas kanapių (arba moliūgų) sėklas ir įdėti bruknių.

    Sriuba verdama sultinyje su svogūnu ir česnaku, o pabaigoje sutirštinama pertrynus iki kremo. Pagal receptą įmaišoma ir grietinėlės, o prieskoniams siūloma naudoti druską, pipirus ir žiupsnelį muskato.

    Kiaulienos kepsnys su medaus ir garstyčių glazūra

    Pagrindinis patiekalas – orkaitėje kepama kiauliena, aptepama medaus ir grūdėtųjų garstyčių glazūra. Taip išgaunama karamelizuota plutelė, o mėsa išlieka sultinga.

    Šalia viename inde kepami ir šakniavaisiai: bulvės, morkos bei burokėliai, sumaišyti su aliejumi, druska ir pipirais. Rekomenduojama kepsniui po kepimo leisti kelias minutes „pailsėti“, kad pjaustant neištekėtų sultys.

    Varškės apkepas su karamelizuotais obuoliais

    Desertui siūlomas švelnus varškės apkepas su keptais obuoliais ir cinamonu. Šventiškumo jam prideda ryškiai raudonas spanguolių padažas bei plakta grietinėlė patiekiant.

    Obuoliai trumpai apkepami svieste su cukrumi ir cinamonu, o tuomet sluoksniuojami tarp varškės masės. Padažui spanguolės verdamos su cukrumi ir vandeniu, o galiausiai pertrinamos, kad būtų glotnios konsistencijos.

    Vaikams: vištienos ir bulvių kukuliai orkaitėje

    Vaikiškam šventiniam patiekalui siūlomi orkaitėje kepami vištienos ir bulvių kukuliai – be perteklinių riebalų, minkšti ir patogūs valgyti. Į masę dedama tarkuota morka, kiaušinis, šiek tiek grietinės ir avižinių miltų arba džiūvėsėlių.

    Prie jų siūloma paruošti „raudonai baltą“ padažą, sluoksniuojant pomidorų padažą ir natūralų jogurtą ar grietinę. Patiekiant galima papildyti vyšniniais pomidorais ir agurkų griežinėliais.

  • Kad pupelės virsta koše: dažniausios klaidos ir kada iš tiesų dėti druską

    Pupelės – sotus ir maistingas produktas, tačiau verdant jos neretai nuvilia: vienos lieka kietos net po ilgo virimo, kitos praranda formą ir virsta koše. Keli paprasti įpročiai gali padėti išvirti pupeles minkštas, bet tvirtas.

    Kaip rašo „Unian.net“, svarbiausia – tinkamas pasiruošimas prieš virimą ir ramus, lėtas gaminimas. Tai ypač aktualu ruošiant pupeles salotoms, sriuboms ar troškiniams, kai norisi, kad jos išlaikytų formą.

    Prieš verdant pupeles patariama perrinkti, gerai nuplauti ir užpilti šaltu vandeniu. Vandens turėtų būti bent tris kartus daugiau nei pupelių, nes mirkstant jos gerokai išbrinksta.

    Optimalu pupeles mirkyti apie 8–12 valandų – patogiausia tai padaryti iš vakaro. Po mirkymo vandenį reikia nupilti, pupeles dar kartą perplauti ir virti šviežiame vandenyje.

    Svarbiausia taisyklė – nevirti ant didelės ugnies

    Kai vanduo puode užverda, ugnį verta sumažinti: pupelės turi virti lėtai, tik lengvai burbuliuodamos. Verdančio vandens „audra“ ir dažnas maišymas gali pažeisti pupelių odelę – tuomet jos ima irti.

    Taip pat svarbu pasirinkti pakankamai didelį puodą ir stebėti vandens lygį. Jei skysčio ima trūkti, reikėtų įpilti karšto vandens – taip pupelės virs tolygiau.

    Kada dėti druską ir rūgščius produktus

    Viena dažniausių klaidų – druską ir rūgščius ingredientus dėti pačioje virimo pradžioje. Patariama druska gardinti tik tada, kai pupelės jau beveik suminkštėjusios.

    Tas pats galioja ir pomidorams, pomidorų pastai, actui, citrinų sultims, vynui ar raugintiems kopūstams. Rūgštūs produktai gali sulėtinti pupelių minkštėjimą, todėl jos gali likti kietos net ir verdant ilgiau.

    Kiek laiko virti ir kodėl pupelės kartais lieka kietos

    Virimo laikas priklauso nuo pupelių rūšies ir dydžio: mažesnėms gali pakakti apie valandą, didesnėms dažnai prireikia 1,5–2 valandų. Patikimiausia vadovautis ne laikrodžiu, o tekstūra – išvirusios pupelės turi lengvai susispausti šakute, bet nesuirti puode.

    Jei pupelės po ilgo virimo vis tiek kietos, viena iš priežasčių gali būti jų senumas: ilgai laikytos sausos pupelės praranda drėgmę ir verda ilgiau. Kita galima priežastis – kietas vanduo, apsunkinantis minkštėjimą.

    Tokiu atveju patariama tęsti virimą ant mažos ugnies, įsitikinti, kad puode nėra įdėta rūgščių ingredientų, ir prireikus papildyti karštu vandeniu. Laikantis šių principų pupelės dažniau išverda minkštos ir išlaiko formą.

  • Orkaitėje kepti įdaryti moliūgai su laukinių ryžių įdaru ir obuolių acto padažu

    Rudenį įdaryti, orkaitėje kepti moliūgai tampa vienu jaukiausių patiekalų – jie ir sotūs, ir šventiškai atrodantys. Ši versija išsiskiria laukinių ryžių įdaru, kuris suteikia malonų riešutinį skonį.

    Įdarui derinami ryžiai, traškūs obuoliai, kepti pievagrybiai, pekano riešutai ir šalavijas. Sūrumo prideda fetos sūris, o moliūgo natūralų saldumą subalansuoja obuolių acto padažas.

    Tokį patiekalą galima patiekti tiek kasdieniams pietums, tiek vaišių stalui – jis gerai „laiko formą“ ir atrodo įspūdingai lėkštėje. Be to, visus pagrindinius komponentus lengva pasiruošti iš anksto: išsikepti moliūgą, atskirai iškepti daržoves ir sumaišyti įdarą.

    Kasdieniam variantui šalia dažniausiai tinka paprastos žalios salotos ar orkaitėje keptos daržovės, pavyzdžiui, briuseliniai kopūstai. Šventiniam stalui prie įdarytų moliūgų dažnai derinamos klasikinės rudeniškos garnyro idėjos, tokios kaip bulvių košė ar įvairūs daržovių apkepai.

    Ką patiekti prie įdarytų moliūgų?

    Jei tai pagrindinis patiekalas, prie jo pakanka vienos lengvesnės žalios daržovių porcijos – salotų, apkeptų lapinių daržovių ar paprasto agurkų ir žalumynų mišinio. Taip išlaikomas balansas tarp sotumo ir gaivos.

    Jeigu patiekalas keliauja į šventinį stalą, jį patogu derinti su kitais šiltais garnyrais. Ypač tinka neutralūs skoniai, kurie neužgožia obuolių, fetos ir acto padažo kontrasto.

    Ingredientai

    4 vidutinio dydžio sviestiniai arba žalieji Hokaido moliūgai, perpjauti išilgai pusiau ir išvalyti nuo sėklų; alyvuogių aliejus apšlakstymui; šviežiai malti juodieji pipirai; 280 g pievagrybių (be kotelių), supjaustytų ketvirčiais; 10 g šviežių šalavijo lapų (stambiai sukapotų) ir dar keli lapeliai papuošimui; 75 g raudonojo svogūno (stambiai supjaustyto); 450 g išvirtų rudųjų ir laukinių ryžių mišinio (iš maždaug 190 g neišvirtų ryžių); 180 g obuolių (supjaustytų kubeliais); 150 g sutrupintos fetos; 15 g kapotų šviežių petražolių; 60 g džiovintų spanguolių; 50 g paskrudintų, sukapotų pekano riešutų; 30 g paskrudintų moliūgų sėklų; 1,5 g jūros druskos ir dar šiek tiek pabarstymui.

    Padažui: 90 ml obuolių acto; 45 ml klevų sirupo; 1 česnako skiltelė (sutarkuota); 4,5 g jūros druskos; 1,2 g Dižono garstyčių; šviežiai malti juodieji pipirai; 60 ml alyvuogių aliejaus.

    Gaminimas žingsnis po žingsnio

    Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių ir dvi skardas išklokite kepimo popieriumi. Moliūgų puseles lengvai apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir įtrinkite į minkštimą.

    Sudėkite moliūgus pjūvio vieta žemyn ant vienos skardos ir kepkite 25–40 minučių, kol suminkštės (tikslus laikas priklauso nuo dydžio). Ant kitos skardos vienoje pusėje išdėliokite pievagrybius su šalaviju, kitoje – svogūnus, apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais, tada kepkite 18–23 minutes, kol suminkštės ir lengvai apskrus.

    Kol viskas kepa, paruoškite padažą: dubenėlyje sumaišykite obuolių actą, klevų sirupą, česnaką, druską, garstyčias ir pipirus. Nuolat maišydami pamažu supilkite alyvuogių aliejų, kad padažas taptų vientisas.

    Įdarui dideliame dubenyje sumaišykite ryžius, keptus grybus ir svogūnus, obuolius, fetą, petražoles, spanguoles, pekano riešutus, moliūgų sėklas ir druską. Įpilkite pusę padažo ir išmaišykite, kad ingredientai pasidengtų.

    Kol moliūgas dar šiltas, jo minkštimą patepkite dar šiek tiek padažo ir pabarstykite druska bei pipirais. Pripildykite ryžių įdaru, papuoškite šalaviju ir patiekite, likusį padažą pateikdami šalia.

  • Bulvių salotos su slaptu ingredientu: traškus salieras pakeis jų skonį

    Bulvių salotos su slaptu ingredientu: traškus salieras pakeis jų skonį

    Bulvių salotos – vienas universaliausių patiekalų, tinkantis ir prie mėsos, ir prie grilio, ir šventiniam stalui. Tačiau jas galima lengvai pakelti į kitą lygį įdedant netikėtą ingredientą – saliero stiebą.

    Kaip rašoma „Bunte“, būtent žalioji saliero stiebo dalis bulvių salotoms suteikia švelnaus aromato, lengvo pikantiškumo ir malonaus traškumo, kurio dažnai pritrūksta klasikiniame variante.

    Tradicinių bulvių salotų pagrindas paprastas: virtos bulvės, svogūnas, sultinys, actas ir aliejus. Padažą dažnai papildo šaukštas garstyčių, o skoniui subalansuoti naudojami druska, pipirai ir kartais žiupsnelis cukraus.

    Salierai šiame derinyje veikia kaip gaivus akcentas: jie ne tik „atgaivina“ patiekalą, bet ir vizualiai pagyvina salotas. Be to, salierai turi mažai kalorijų ir yra skaidulų, vitaminų bei mineralų, pavyzdžiui, kalio ir folio rūgšties, šaltinis.

    Kas dažniausiai sudaro bulvių salotas

    Klasikinėse bulvių salotose dažniausiai naudojamos vaškinės bulvės – jos geriau išlaiko formą ir nesubyra į košę. Bulvės paprastai supjaustomos plonomis riekelėmis, kad padažas tolygiai pasiskirstytų.

    Skoniui svarbūs keli paprasti elementai: svogūnai suteikia ryškumo, sultinys – sultingumo, o actas ir aliejus sukuria lengvą rūgštelę. Garstyčios padeda „surišti“ padažą ir suteikia subtilaus aštrumo.

    Pabaigai dažnai dedama šviežių žalumynų – petražolių arba svogūnų laiškų. Jie tinka ir kaip dekoras, ir kaip papildomas aromatas.

    Receptas: bulvių salotos su salieru

    Ingredientai (4 asmenims): 800 g bulvių, 2–3 saliero stiebai, 1 mažas raudonasis svogūnas (nebūtina), 2 šaukštai garstyčių (nebūtina), 4 šaukštai baltojo vyno acto, 6 šaukštai alyvuogių aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis medaus arba cukraus (nebūtina), druska ir pipirai, 1 arbatinis šaukštelis šviežių citrinų sulčių, šviežios žolelės (nebūtina), 1 arbatinis šaukštelis kaparėlių (nebūtina).

    Pirmiausia kruopščiai nuplaukite bulves ir virkite apie 20 minučių – jos turi būti minkštos, bet dar tvirtos. Nusunkite, atvėsinkite, nulupkite ir supjaustykite plonomis riekelėmis.

    Saliero stiebus nuplaukite, nupjaukite galus ir supjaustykite plonomis riekelėmis. Jei naudosite raudonąjį svogūną, supjaustykite jį labai plonai.

    Mažame dubenėlyje išplakite actą, garstyčias, medų (arba cukrų) ir citrinų sultis, pagardinkite druska bei pipirais. Tuomet pamažu įmaišykite alyvuogių aliejų, kol padažas taps vientisas.

    Dideliame dubenyje sumaišykite bulves su salieru, užpilkite padažu ir atsargiai išmaišykite, kad nesuirtų bulvės. Prieš patiekdami salotas bent valandą palaikykite šaldytuve – taip skoniai geriau susijungs.

  • Greitas desertas: vaisių salotos su varškės kremu ir imbieriniais sausainiais

    Greitas desertas: vaisių salotos su varškės kremu ir imbieriniais sausainiais

    Lengvos ir gaivios vaisių salotos su puriu varškės kremu gali tapti desertu, kurį paruošite per trumpą laiką, bet jis atrodys šventiškai.

    Šiame derinyje svarbiausia – tekstūrų kontrastas: švelnus varškės kremas ir sultingi vaisiai, o patiekiant siūloma pridėti plonų, traškių imbierinių sausainių.

    Skonį išryškina apelsinų sirupas su subtilia kardamono nata – jis pabrėžia sezoninių vaisių ir uogų natūralų saldumą.

    Receptas patogus tuo, kad vaisius galite rinktis pagal sezoną ir tai, ką turite namuose: tinka obuoliai, kriaušės, persikai, slyvos, taip pat avietės ar mėlynės.

    Ko reikės šiam desertui

    Varškės kremui prireiks 600 g 2–5 proc. riebumo varškės, 200 ml plakamosios grietinėlės ir 2 valgomųjų šaukštų sutirštinto pieno.

    Vaisių salotoms reikės apie 400 g sezoninių vaisių ir (ar) uogų, 200 ml apelsinų sulčių, 3 kardamono ankščių ir kelių mėtų arba peletrūno šakelių.

    Apelsinų sirupas su kardamonu

    Pirmiausia sutrinkite kardamono ankštis, sudėkite į nedidelį puodą, užpilkite apelsinų sultimis ir virkite, kol tūris sumažės maždaug dviem trečdaliais.

    Išimkite kardamoną, sirupą atvėsinkite, o tada trumpam – maždaug 10 minučių – dėkite į šaldiklį, kad būtų gaiviau patiekiant.

    Kaip paruošti varškės kremą ir patiekti

    Varškę su sutirštintu pienu sutrinkite trintuvu iki vientisos masės.

    Labai šaltą grietinėlę išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į varškės masę. Kremą paskirstykite į dubenėlius.

    Vaisius nulupkite ir supjaustykite (uogas palikite sveikas), užpilkite apelsinų sirupu, pabarstykite žolelių lapeliais ir dėkite ant varškės kremo. Patiekite iš karto, šalia galite pasiūlyti traškių imbierinių sausainių.