Marijampolės delegacija lankėsi Ukrainos mieste Šeptyckyje, kur partnerystė su Lietuva pastaraisiais metais įgavo visai kitą prasmę. Į vizitą vyko Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis, Marijampolės „Rotary“ klubo prezidentas Andrius Papečkys ir klubo nariai Marius Latvaitis bei Mykolas Kaminskas.
Pasak delegacijos, bendradarbiavimas su Šeptyckio bendruomene prasidėjo kaip įprastas miestų ryšys, tačiau Rusijos pradėtas karas jį pavertė kasdiene pagalba ir nuolatiniu kontaktu. Tokiose kelionėse svarbiausi tampa ne oficialūs susitikimai, o realūs žmonių poreikiai ir karo palikta kasdienybė.
Nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų Marijampolės savivaldybė kartu su Marijampolės „Rotary“ klubu teikė paramą Ukrainai, įskaitant Šeptyckį. Į šalį buvo gabenami generatoriai, rinktos lėšos dronams, perduoti miegmaišiai, apkasų kastuvai, dujinės viryklės ir kita frontui bei civiliams reikalinga įranga.
Šio vizito metu pagalba buvo nukreipta į pažeidžiamiausią grupę – vaikus, kurių tėvai žuvo arba dingo be žinios gindami Ukrainą. Į Šeptyckį atvežti planšetiniai kompiuteriai, kurių, kaip pabrėžiama, patys vaikai prašė kaip priemonės mokslui ir ryšiui palaikyti.
Delegacijos teigimu, tokiose situacijose parama tampa daugiau nei daiktų perdavimu. Vaikų reakcijos, pasak vizito dalyvių, primena, kad materialinė pagalba kartu yra ir aiški žinia apie palaikymą, bendruomeniškumą bei nenutrūkstančius ryšius.
Vizito metu iš arti pamatyta ir karo pakeista miesto kasdienybė: gatvėse daugiau moterų su vaikais, o vyrų mažiau. Kapinėse išrikiuotos Ukrainos vėliavos ir žuvusiųjų nuotraukos, kurios vietos bendruomenei tapo nuolatiniu priminimu, kiek kainuoja gynyba.
Susitikimuose su savivaldos, verslo ir bendruomenės atstovais aptartos tolesnės iniciatyvos, taip pat bendradarbiavimo tęstinumas. Pasak delegacijos, net ir planuojant naujus projektus esminė partnerystės vertė šiandien matuojama paprastu buvimu šalia – nuosekliu dėmesiu ir praktine pagalba.
„Į Šeptyckį važiavome kaip draugai. Per tuos metus mūsų ryšys natūraliai pasikeitė – iš planų ir idėjų jis tapo paprastesnis, bet daug tikresnis. Labiausiai įstrigo ne susitikimai ar pokalbiai, o žmonės ir jų kasdienybė, kuri, nepaisant visko, nesustoja“, – sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis.
„Ypač jautri buvo akimirka bažnyčioje, kai po mišių vaikai atsiėmė jiems skirtas planšetes. Jų dėkingumas, tylūs žvilgsniai ir blizgančios ašaros pasakė daugiau nei bet kokie žodžiai. Tada dar aiškiau supranti, kad tokioje realybėje svarbiausia yra ne pati pagalba, o žinia, jog jie nėra vieni“, – pridūrė jis.
Marijampolės atstovai pabrėžia, kad parama Ukrainai tęsis ir toliau, o ryšys su Šeptyckiu remiasi ne vien formaliais dokumentais. Tokios partnerystės, anot jų, karo metu tampa ne protokoliniu bendradarbiavimu, o kasdieniu žmogiškumu, kurį labiausiai pajunti ne posėdžių salėse, o šalia žmonių, gyvenančių nuolatinės netekties ir vilties sankirtoje.
Šaltiniai:
– https://www.unhcr.org/ua/en
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world/eu-solidarity-ukraine_en
Leave a Reply