Kaip be chemijos atsikratyti kelmo: rudenį užtenka lapų ir komposto

Written by

in

Nupjauti seną medį – dar ne pabaiga: žemėje lieka kietas kelmas, kuris gali erzinti ir gadinti vaizdą ne vienus metus. Vis dėlto nebūtina griebtis kirvio, užsisakyti technikos ar berti agresyvių priemonių, kurios gali pakenkti dirvai. Yra paprastesnis kelias – pasitelkti natūralų medienos irimo procesą.

Idėja paprasta: sukurti kelmui tokias sąlygas, kokias gamta „įjungia“ miške, kai nuvirtę medžiai ilgainiui virsta trąšia žeme. Tam praverčia tai, ko rudenį sode dažniausiai netrūksta – nukritę lapai ir šiek tiek komposto.

Iškasti kelmą rankomis daugeliui reiškia sunkų darbą: susipynusios šaknys, išardytas vejos plotas ir sugaištas laikas. Dėl to neretai ieškoma „greitų“ sprendimų, tačiau dalis jų turi nemalonų šalutinį poveikį – pavyzdžiui, ilgai išliekantį dirvos druskingumą ar riziką, kad chemikalai su lietumi nuslinks gilyn.

Natūralus būdas nėra momentinis, bet jis tausojantis: kelmas pamažu suminkštėja, ima irti, o likučius vėliau galima lengviau suskaldyti ir įmaišyti į dirvą kaip organinę medžiagą. Svarbiausia – drėgmė, tamsa ir „maistas“ mikroorganizmams, kurie skaido medieną.

Kaip „užkurti“ kelmo irimą

Pirmas žingsnis – atverti kelią į kelmo vidų. Tam praverčia gręžtuvas ir storas medienai skirtas grąžtas: kelmo viršuje išgręžkite keliolika gilių skylių. Kuo jų daugiau ir kuo jos gilesnės, tuo lengviau drėgmei ir mikroorganizmams pasiekti medieną.

Jei kelmas iškilęs virš žemės, verta kelias skyles padaryti ir šone, šiek tiek įstrižai žemyn – kad jose kauptųsi vanduo. Taip mediena ilgiau išliks drėgna, o tai vienas svarbiausių irimo proceso „katalizatorių“.

Antras žingsnis – kompostas. Į išgręžtas skyles ir ant kelmo viršaus užberkite subrendusio komposto arba derlingos sodo žemės sluoksnį. Būtent čia slypi gausybė mikroorganizmų ir grybų sporų, kurios greičiau pradeda skaidyti medieną.

Lapų „antklodė“ ir apsauga nuo vėjo

Toliau – lapai. Ant kelmo suformuokite storą drėgnų nukritusių lapų kupetą: ji veiks kaip natūrali izoliacija, padės sulaikyti drėgmę ir neleis medienai išdžiūti. Tekste pabrėžiama, kad ypač tinka vaismedžių, liepų, beržų ar klevų lapai, o ąžuolo ir riešutmedžio lapai skyla lėčiau.

Kad vėjas lapų neišnešiotų po visą kiemą, ant viršaus galima užmesti šakelių, trupinį žemių arba uždengti agrodanga ar džiuto audeklu, kraštus prispaudžiant akmenimis. Svarbu, kad „antklodė“ laikytųsi vietoje ir išliktų drėgna.

Reikia nusiteikti, kad tai ne dviejų savaičių triukas. Medienos skaidymas yra biologinis procesas, todėl, priklausomai nuo kelmo dydžio ir medžio rūšies, jis gali užtrukti nuo keliolikos mėnesių iki dviejų ar trijų sezonų.

Tačiau laikui bėgant kelmas turėtų tapti minkštesnis, labiau kempiniškas, o po lapų sluoksniu gali pasirodyti grybiena ir pirmieji irimo požymiai. Galiausiai supuvusias liekanas bus lengviau suardyti paprastu kastuvu, o susidariusią organiką – sumaišyti su sodo žeme.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *