Nuolatiniai laiškai, skambučiai ir pranešimai daugeliui nebeleidžia „išjungti“ darbo net atostogų metu. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibrėžia kaip su darbu susijusį sindromą, pasireiškiantį išsekimu, atsiribojimu ir sumažėjusiu efektyvumo jausmu, o šie simptomai dažnai persikelia ir į laisvalaikį.
Šiame kontekste keliautojai vis dažniau gręžiasi į „deadzoning“ idėją, kai sąmoningai ribojamas skaitmeninis ryšys ir atostogos atgauna tikrą poilsio prasmę. Tai nebūtinai reiškia visišką technologijų atsisakymą, greičiau aiškias taisykles, kada ir kam leidžiama pasiekti žmogų.
Kas yra deadzoning?
„Deadzoning“ paprastai suprantamas kaip tyčinis atsijungimas kelionėje: pasirenkama vieta, kur ryšys silpnas, arba pačiam nusistatomos ribos, pavyzdžiui, išjungiami darbo pranešimai. Dažnas sprendimas ir automatinis pranešimas el. paštu, kad darbuotojas atostogauja, taip pat susitarimas, kas laikoma tikra „kritine situacija“.
Turizmo tyrėja dr. Birgit Trauer „Euronews Travel“ aiškino, kad keliones formuoja vadinamosios stūmimo ir traukos priežastys: žmones vilioja kryptys, bet ne mažiau svarbu tai, nuo ko jie bando pabėgti. Pasak jos, psichologiškai kelionė neretai tampa bandymu atsitraukti nuo to, kas nebetarnauja, ir ieškoti geresnės savijautos.
„Dažnai galvojame, kad kelionė yra trauka į vietą, bet ji taip pat yra stūmimas nuo kažko, pavyzdžiui, darbo ar kitų stresorių“, – sakė dr. Birgit Trauer.
Jos teigimu, svarbi ir kita ryšio rūšis, ne skaitmeninė: ryšys su kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Sąmoningas atsijungimas kelionėje gali padėti atkurti gebėjimą būti čia ir dabar, švelninti įtampą ir pagerinti tarpusavio bendravimą.
Ar tai nauja ir kuo gali padėti?
Nors terminas išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose ir dažniau siejamas su tūkstantmečio karta bei Z karta, pati idėja nėra nauja. Dar prieš išmaniųjų telefonų erą kelionės savaime reiškė ilgesnį laiką be nuolatinio kontakto, o tai daugeliui suteikdavo laisvės ir atokvėpio.
Šiandien, kai darbo ir asmeninis gyvenimas dažnai persidengia, „deadzoning“ akcentuoja sąmoningą pasirinkimą. Dr. Birgit Trauer pabrėžė, kad jaunų keliautojų atsakas į nuolatinį buvimą internete dažniau yra ne technologijų atmetimas, o siekis subalansuoti jų naudojimą ir geriau kontroliuoti įsitraukimą.
Vienas dažniausiai minimų privalumų yra mažesnė kognityvinė našta, kai smegenims nereikia nuolat apdoroti pranešimų ir informacijos srauto. Dėl to gali mažėti įtampa ir nerimas, gerėti nuotaika, miegas ir dėmesingumas, o pačios atostogos tampa labiau atkuriančios.
Kada atsijungimas gali tapti problema?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad po ryškaus atsitraukimo nuo kasdienybės daliai žmonių gali kilti vadinamasis „atvirkštinis kultūrinis šokas“. Grįžus namo žmogus jaučiasi pasikeitęs, tačiau aplinka ir rutina lieka ta pati, todėl gali atsirasti noras vėl kuo greičiau pabėgti, o ne integruoti naujus įpročius į kasdienį gyvenimą.
Todėl „deadzoning“ dažniausiai vertinamas kaip priemonė, o ne vienkartinis sprendimas. Praktikoje tai gali reikšti susitarimus su darbdaviu dėl pasiekiamumo, aiškias ribas komandoje ir paprastus kasdienius įpročius, pavyzdžiui, darbo programėlių pranešimų išjungimą ne darbo metu.
Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad kelionės Europoje išlieka itin intensyvios, o apgyvendinimo įstaigose per metus sugeneruojama milijardai nakvynių. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip keliauti dažniau, bet kartu iš tiesų pailsėti, o ne tik pakeisti darbo vietą iš biuro į oro uostą ar viešbutį.
„Deadzoning“ taip pat nebūtinai reikalauja tolimų ir brangių kelionių. Pasak dr. Birgit Trauer, sąmoningas atsijungimas gali prasidėti arčiau namų, renkantis vietas su lėtesniu tempu, daugiau gamtos ir mažiau dirgiklių, o svarbiausia yra ne atstumas, bet taisyklės, kurias žmogus susikuria pats.
Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/travel/2026/04/23/can-the-deadzoning-trend-be-a-way-to-improve-our-wellbeing-while-travelling
– https://www.who.int/publications/i/item/9789240003927
– https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260304-1
Leave a Reply