Spišas yra istorinė ir geografinė žemė Lenkijos ir Slovakijos paribyje, rytinėse Tatrų pašlaitėse. Nors visas regionas yra gerokai didesnis, Lenkijoje liko tik nedidelė jo dalis, vadinama Lenkijos Spišu.
Šis fragmentas užima apie 195 kvadratinių kilometrų plotą, todėl dažnai įvardijamas kaip mažiausia Lenkijos istorinė-geografinė sritis. Regiono ribas apytiksliai žymi Bialkos ir Dunajeco upės, o pačiame Spiše telpa vos kelios kaimo gyvenvietės.
Svarbu tai, kad Spišas nėra administracinis vienetas, tai veikiau kultūrinė ir geografinė sąvoka, išlikusi nepaisant kintančių valstybių sienų. Įdomi detalė, jog šioje teritorijoje Lenkijos pusėje nėra nė vieno miesto.
Istorija ir kultūrų sankirta
Šimtmečius Spišas priklausė skirtingų valstybių įtakai, tačiau ryškiausias pėdsakas siejamas su Vengrijos karalyste. Tik po 1918 metų dalis regiono buvo prijungta prie Lenkijos, o sienų kaita iki šiol matoma kultūriniame sluoksnyje.
Kai kuriose vietovėse išlikę slovakiški ir vokiški atspindžiai: tai pastebima tarmėje, vietovardžiuose bei religinėje praktikoje. Kai kuriose bažnyčiose vis dar aukojamos mišios slovakų kalba, o tai primena daugiasluoksnę šio paribio istoriją.
Spišo gyventojai dažnai vadinami spišakais, o jų tarmė išsaugojo savitų bruožų. Keliautojams akis patraukia ir tradiciniai liaudies drabužiai, kurie regione skirstomi į kelias vietines atmainas, siejamas su konkrečiomis gyvenvietėmis.
Papročiai, kurie traukia keliautojus
Spiše gyvi kalendoriniai papročiai, susiję su pavasario ir vasaros šventėmis. Vietos pasakojimuose minima, kad gegužę kaimuose galima išgirsti liaudišką muziką, kai vietos orkestrai ar muzikantai apeina sodybas ir palaiko seną vaišingumo tradiciją.
Dar viena įdomi tradicija siejama su Sekminių išvakarėmis, kai kaimai varžosi, kas sukurs didesnį laužą ant apylinkių kalvų. Šiandien tokios praktikos vis dažniau vertinamos per saugumo ir aplinkosaugos prizmę, todėl kai kur jos keičiamos labiau kontroliuojamomis, bendruomeninėmis šventėmis.
Regiono folklore išlikęs ir tikėjimas audras atnešančiomis būtybėmis, o jų baidymui tradiciškai minimas varpų skambinimas. Tokie pasakojimai leidžia pajusti, kaip senesni, dar ikikrikščioniški vaizdiniai susipynė su vėlesnėmis religinėmis praktikomis.
Ką pamatyti Lenkijos Spiše?
Nors Lenkijos Spišas nedidelis, jame nestinga lankytinų vietų. Labiausiai žinomas objektas yra Dunajeco pilis Niedzicoje, laikoma vienu įdomiausių gynybinių statinių šiame Lenkijos regione ir traukianti tiek istorijos mėgėjus, tiek šeimas.
Kelionę papildo istorinės bažnyčios, kurių architektūroje neretai dera gotikos ir renesanso bruožai. Dalis jų stovi kaimuose, kur išlikęs tradicinis užstatymas, todėl pasivaikščiojimas čia primena kelionę laiku.
Kacvino kaime galima pamatyti vadinamuosius sypańce, moliu apklijuotus medinius kluonus ar sandėlius, kurių stogai būdavo tiesiog uždedami, o ne tvirtinami. Tokia konstrukcija turėjo praktišką paskirtį: kilus gaisrui stogą buvo galima greitai nustumti ir taip išgelbėti sienas bei vidų.
Gamtos ieškantiems keliautojams svarbiausias traukos taškas yra Čorštyno ežero apylinkės ir apžvalgos vietos, iš kurių atsiveria Tatrų ir Pieninų panorama. Netoliese taip pat yra saugomų teritorijų, įskaitant Przełom Białki rezervatą, vertinamą dėl upės slėnio kraštovaizdžio.
Nors Spišas yra Tatrų papėdėje, jo kraštovaizdyje dominuoja atviros pievos ir žalios slėnių erdvės. Todėl čia dažniau renkamasi ramesni pasivaikščiojimai banguojančiomis kalvomis, o ne žygiai į aukštus kalnų masyvus.
Šaltiniai:
– https://pl.wikipedia.org/wiki/Spisz
– https://en.wikipedia.org/wiki/Spis
– https://www.polskieszlaki.pl/zamek-w-niedzicy.htm
– https://pl.wikipedia.org/wiki/Jezioro_Czorszty%C5%84skie
– https://pl.wikipedia.org/wiki/Prze%C5%82om_Bia%C5%82ki_(rezerwat_przyrody)
Leave a Reply