Lietuvoje greta lietuvių kalbos gyvuoja ir lietuvių gestų kalba, tačiau ją kaip savarankišką kalbą visuomenė vis dar atpažįsta ne visada. Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – esą yra viena universali gestų kalba, kuria gali susikalbėti viso pasaulio kurtieji.
Iš tiesų gestų kalbos skiriasi tarp šalių ir bendruomenių, jos turi savitą gramatiką, žodyną ir kultūrinius kodus. Dėl to lietuvių gestų kalba kurtiesiems yra ne pagalbinė priemonė, o visavertė gimtoji kalba, per kurią kuriama tapatybė, bendruomenė ir kurčiųjų kultūra.
Kita stereotipų grupė susijusi su kasdiene komunikacija ir technologijomis: ne visi kurtieji skaito iš lūpų, o klausos aparatai ar kochleariniai implantai ne visada reiškia, kad žmogus ims girdėti ir suprasti kalbą taip, kaip girdintieji. Praktikoje tai lemia nesusipratimus, netinkamus lūkesčius ir situacijas, kai žmonės negauna informacijos jiems prieinama kalba.
Šias temas balandžio 30 dieną kviečia aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Vilniaus kolegijos Gestotyros centro rengiamas forumas Lygybė per kalbas. Ko negalima nežinoti apie lietuvių gestų kalbą?. Į diskusiją kviečiami lingvistai, institucijų atstovai ir kurčiųjų interesams atstovaujančios organizacijos.
Numatyti pranešimai apie lietuvių gestų kalbą, jos vartojimo statistiką ir argumentus, kodėl Lietuvoje aktualus šią kalbą ginantis teisinis reguliavimas. Pasak vieno pranešėjų, gestų kalbos tyrimų ir norminimo darbų Lietuvoje pradininko Mantrimo Danieliaus, visuomenė dažnai vadovaujasi klaidingomis prielaidomis, o tai vėliau virsta netiksliais sprendimais.
„Lietuvių gestų kalba tikrai yra kalba, tačiau dauguma žmonių galvoja priešingai, ir dėl to neretai priima klaidingus sprendimus“, – sakė M. Danielius.
Forumas bus verčiamas į lietuvių žodinę ir lietuvių gestų kalbas, o diskusiją moderuos Vilniaus kolegijos lektorius Vytautas Pivoras. Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat bus transliuojamas VLKK „Youtube“ kanale.
Kodėl tai svarbu kasdien?
Gestų kalbos pripažinimas ir prieinamumas nėra vien kalbinis klausimas. Tai tiesiogiai susiję su teisėmis gauti informaciją, mokytis, naudotis viešosiomis paslaugomis ir dalyvauti visuomenės gyvenime be barjerų.
Ekspertai pabrėžia, kad pagarbus bendravimas prasideda nuo paprasto dalyko: pripažinimo, jog gestų kalba nėra gestikuliacija ar lietuvių kalbos „versija rankomis“. Ji turi savarankišką struktūrą, o vertimas ir tarpininkavimas reikalauja profesionalių vertėjų kompetencijų.
Šaltiniai:
https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-gestas/lietuvos-gestu-kalba
https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-gestas/lygybe-per-kalbas-ko-negalima-nezinoti-apie-lietuviu-gestu-kalba-forumas
https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1134&langId=lt
Leave a Reply