Visuomenei senstant, o lėtinėms ligoms tampant dažnesnėms, slaugos paslaugos namuose Lietuvoje tampa vis aktualesnės. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vien pernai šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 70 000 gyventojų, o poreikis kasmet toliau auga.
Slauga namuose leidžia žmogui gauti reikalingą priežiūrą jam įprastoje aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės tampa sunku pasirūpinti savimi arba nuvykti į gydymo įstaigą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, po sunkių ligų ar operacijų atsigaunantiems žmonėms ir tiems, kurių kasdienė veikla ribota dėl funkcinio sutrikimo.
Kam priklauso ir kaip nustatomas poreikis
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams. Esminė sąlyga yra tai, kad dėl pakitusios sveikatos būklės žmogui būtų sudėtinga savarankiškai funkcionuoti buityje.
Slaugos poreikis vertinamas pagal slaugos poreikio vertinimo klausimyną, kuriame atsižvelgiama į gebėjimą apsitarnauti, pavalgyti, palaikyti asmens higieną, judėti, orientuotis aplinkoje, bendrauti, taip pat į gyvenamosios aplinkos pritaikomumą ir artimųjų pagalbos galimybes. Pagal surinktus balus nustatomas mažas, vidutinis arba didelis slaugos poreikis, nuo kurio priklauso ir planuojamų vizitų apimtis.
Klausimyną gali pildyti šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandos slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, taip pat stacionare pacientą gydęs gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose paprastai išrašo paciento šeimos gydytojas.
Siuntimas po operacijos ir paslaugų organizavimas
Slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos ir po operacijų, kai laikinai sutrinka savarankiškumas ir kasdienė veikla. Tokiais atvejais slaugos poreikį gali nustatyti gydytojas chirurgas, pateikdamas rekomendacijas ir išrašydamas siuntimą.
Gavus siuntimą, pacientui arba jo artimiesiems įprastai reikia kreiptis į savo polikliniką, kuri organizuoja slaugos paslaugų teikimą namuose. Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti šių paslaugų teikimą savo pacientams pačios arba sudarydamos sutartį su kita įstaiga.
„Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.
Ką daro specialistų komanda ir kada ji atvyksta
Slaugos paslaugos namuose teikiamos komandos principu, o konkrečios procedūros parenkamos pagal paciento būklę ir poreikius. Slaugytojas gali atlikti injekcijas, prijungti lašinę, paimti kraujo ar šlapimo mėginius, atlikti elektrokardiogramą, prižiūrėti žaizdas, opas ar pragulas, taip pat užtikrinti dirbtinių kūno angų priežiūrą.
Slaugytojo padėjėjas dažniau padeda kasdieniuose veiksmuose: matuoja kraujospūdį ir temperatūrą, padeda prausiantis, maitinant, keičiant kūno padėtį. Prireikus į procesą įtraukiamas kineziterapeutas, orientuotas į judėjimo funkcijos atstatymą ir fizinio pajėgumo gerinimą, bei ergoterapeutas, padedantis atkurti kasdienius įgūdžius ir pritaikyti namų aplinką.
Specialistai į paciento namus atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų, o visą parą trunkanti nuolatinė slauga namuose šiuo modeliu neteikiama.
„Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad artimas žmogus galės jaustis oriai ir bus tinkamai prižiūrimas“, – sako O. Burokienė.
Slauga socialinės globos įstaigose
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, tačiau apimtis priklauso nuo įstaigos statuso. Jeigu įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir joje gyvena 25 ar daugiau žmonių, atvykę komandos specialistai gali atlikti tik dalį šeimos gydytojo ar su juo dirbančio slaugytojo paskirtų procedūrų.
Tarp jų nurodomi ėminių paėmimai diagnostikai, elektrokardiograma, akispūdžio matavimas, intervencinės procedūros, pragulų ir opų priežiūra, dirbtinių kūno angų priežiūra ir gleivių išsiurbimas. Tuo metu mažesnėse įstaigose, kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės ir kurios neturi licencijos bendrosios praktikos slaugai, gali būti teikiamas pilnas komandos paslaugų spektras.
Poreikis auga, kartu didėja ir finansavimas
Valstybinės ligonių kasos skelbia, kad slaugos paslaugų namuose apimtys didėja ne tik dėl demografinių pokyčių, bet ir dėl siekio daugiau priežiūros perkelti arčiau paciento. 2023 metais paslaugas gavo 60 000 žmonių, 2024 metais – 65 000, o pernai – per 70 000 pacientų.
Didėjo ir suteiktų paslaugų skaičius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos: 2024 metais suteikta 2 500 000 paslaugų, kurioms apmokėti panaudota daugiau nei 45 000 000 eurų, o pernai – 2 700 000 paslaugų, kurioms prireikė daugiau nei 56 000 000 eurų. Tai rodo, kad slauga namuose tampa vis reikšmingesne sveikatos priežiūros sistemos dalimi.
VLK atkreipia dėmesį, kad pacientams ir jų artimiesiems verta aktyviai domėtis, kokios paslaugos paskirtos ir kaip jos teikiamos, nes aiškumas ir skaidrumas padeda užtikrinti geresnę priežiūros kokybę. Informaciją apie suteiktas paslaugas galima pasitikrinti E. sveikatos portale.
Šaltiniai:
https://vlk.lt/paslaugos/psdf-biudzetas-ir-islaidos/paslaugos-kompensuojamos-is-psdf
https://vlk.lt/gyventojams/paslaugos/slaugos-paslaugos-namuose
Leave a Reply