Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujoje apžvalgoje pabrėžia, kad Europa turi išskirtinai geras prielaidas tapti viena svarbiausių retųjų žemių perdirbimo grandžių pasaulyje. Šie 17 cheminių elementų yra būtini technologijoms nuo elektromobilių ir vėjo jėgainių iki duomenų centrų bei gynybos sistemų, o ypač svarbūs tapo nuolatinių magnetų gamybai.
IEA skaičiuoja, kad magnetams reikalingų retųjų žemių, tokių kaip neodimis, prazeodimis, disprozis ir terbis, paklausa nuo 2015 metų jau padvigubėjo. Iki 2030 metų ji, prognozuojama, dar augs apie 30 proc., o didžiausia augimo dalis siejama su elektromobilių traukos varikliais ir didėjančiomis jų pardavimų apimtimis.
Rinka priklausoma nuo Kinijos
IEA pabrėžia, kad iš visų analizuotų kritinių mineralų retosios žemės yra labiausiai geografiškai koncentruotos visoje vertės grandinėje. Šiuo metu Kinija užtikrina apie 60 proc. pasaulinės magnetams reikalingų retųjų žemių gavybos ir daugiau kaip 90 proc. jų rafinavimo.
Dar ryškesnė koncentracija matoma galutiniuose etapuose: Kinijoje pagaminama beveik 95 proc. nuolatinių magnetų. IEA primena, kad prieš du dešimtmečius Kinijos dalis magnetų gamyboje buvo gerokai mažesnė, tačiau per laiką ji išaugo iki beveik monopolinių mastų.
Eksporto ribojimai parodė, kur silpnos vietos
Ataskaitoje pažymima, kad 2025 metais Kinijos įvestos eksporto kontrolės priemonės sukėlė trumpalaikių sutrikimų, o daliai gamintojų už Kinijos ribų tapo sunku užsitikrinti žaliavas. Kai kuriais atvejais tai reiškė ir priverstinį gamybos apimčių mažinimą, nors vėliau tiekimo srautai dalinai atsistatė.
IEA vertinimu, jei panašūs apribojimai būtų įgyvendinti pilnu mastu, už Kinijos ribų rizikuotų atsidurti iki maždaug 6,0 trilijonų eurų metinės ekonominės veiklos. Didžiausias pažeidžiamumas siejamas su automobilių pramone, elektronika ir kitomis transporto šakomis, kurioms magnetai yra kritiškai svarbūs komponentai.
Europa matoma kaip perdirbimo lyderė
IEA akcentuoja, kad perdirbimas ir technologinės inovacijos gali reikšmingai sumažinti spaudimą pirminiam tiekimui. Vien perdirbimas iki 2050 metų, agentūros vertinimu, galėtų sumažinti pirminės pasiūlos poreikį iki 35 proc., o pakaitalų paieška ir gamybos efektyvinimas labiausiai padėtų elementams, kurių trūkumo rizika didžiausia.
Europa šiame paveiksle išskiriama kaip regionas, galintis greitai auginti perdirbimo apimtis, nes iki 2030 metų čia, prognozuojama, susidarys apie pusė pasaulinio magnetų laužo iš vėjo energetikos įrangos ir apie ketvirtadalis iš elektromobilių. Tai reiškia, kad žaliava perdirbimui bus arčiau vartotojų pramonės, o tai trumpina tiekimo grandines ir mažina priklausomybę nuo importo.
Prie prielaidų prisideda ir reguliacinė kryptis: Europos Sąjunga, priimdama Kritinių žaliavų aktą, yra nustačiusi tikslus, susijusius su kritinių žaliavų perdirbimu, įskaitant 25 proc. siekį. IEA pabrėžia, kad vien tik tikslų neužtenka, reikės kryptingų veiksmų didinant surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo apimtis bei mažinant investicijų riziką.
Agentūra taip pat nurodo, kad vien planuojami magnetų projektai už Kinijos ribų kol kas sudaro tik apie trečdalį reikalingų gavybos pajėgumų, todėl tiekimo diversifikavimui per artimiausią dešimtmetį būtinos reikšmingos investicijos. IEA šį poreikį vertina maždaug 55 milijardais eurų, jei siekiama sukurti tvaresnę ir atsparesnę tiekimo sistemą.
IEA rekomenduoja aštuonias praktines kryptis, kurios padėtų mažinti rizikas: stiprinti pasirengimą tiekimo sutrikimams, didinti investicijas visoje vertės grandinėje, spartinti inovacijas tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje ir gerinti kainų skaidrumą. Europa, remiantis ataskaita, turi progą sujungti pramonės politiką ir žiedinės ekonomikos priemones taip, kad perdirbimas taptų ne niša, o strategine tiekimo alternatyva.
Šaltiniai:
https://www.iea.org/news/new-projects-partnerships-and-policies-are-needed-to-address-supply-chain-risks-for-rare-earth-elements
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2024/03/18/critical-raw-materials-act-council-adopts-new-rules-to-make-the-eu-supply-more-secure-and-sustainable/
Leave a Reply