CP v2

Category: Energetika

  • Serbija ir Uzbekistanas jungia jėgas atsinaujinančiai energetikai: ką apims naujas memorandumas

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeRenewablesSerbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Emese Fabian

    By Emese Fabian

    Serbia Uzbekistan

    Serbia and Uzbekistan signed a Memorandum of Understanding on cooperation in renewable energy and green technologies.

    It covers research, development and innovation, joint research and pilot projects, investments, feasibility studies and industrial cooperation, as well as the exchange of experts and technical staff.

    The plans also include the development of renewable energy sources and the exchange of experience on regulation and public policies related to renewable energy and green technologies.

    As part of the institutional cooperation, the two sides may also establish a Joint Working Group on Renewable Energy and Green Technologies.

    Previous article

    Green Genius to invest 450 million euros in solar PV capacity in Romania
    Next article

    How could Ukraine’s underused gas storage capacity enhance supply security in Europe?
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS

  • Azerbaidžanas derasi su „ROX Group“ dėl 200 MW vėjo parko: aptaria vietą, tinklą ir plėtrą

    Azerbaidžanas pradėjo derybas su Vietnamo atsinaujinančios energetikos bendrove „ROX Energy Global“ dėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko vystymo šalyje. Apie projektą aptarta energetikos ministro Parvizo Shahbazovo susitikime su „ROX Energy Global“ vadovu Pham Minh Tuanu.

    Pokalbių centre buvo galimos projekto vietos, planuojama galimybių studija bei vėjo matavimai, nuo kurių priklauso technologiniai sprendimai ir galutinė investicijų struktūra. Tokie matavimai paprastai trunka ne vieną mėnesį, o jų duomenys lemia prognozuojamą gamybą ir prijungimo prie tinklo poreikius.

    Šalys taip pat svarstė galimą saulės elektrinių projektą Nachičevanėje, siejant jį su regiono žaliosios energijos zonos koncepcija ir planuojamu atsinaujinančios energijos eksportu. Aptartos potencialios vietos, prijungimo prie elektros tinklo sprendiniai ir tai, kaip pagaminta elektra galėtų būti panaudojama vietoje.

    Nachičevanė yra Azerbaidžano eksklavas, todėl energetikos infrastruktūra čia ypač jautri jungčių klausimui. Derybose paliestos pastangos stiprinti regiono ryšį su pagrindiniu Azerbaidžano elektros tinklu ir planai kurti elektros jungtį tarp Nachičevanės ir Turkijos, kuri atvertų papildomas galimybes eksportui.

    Šis dialogas tęsia ankstesnį bendradarbiavimą: 2025 metais Azerbaidžanas ir „ROX Group“ buvo pasirašę susitarimo memorandumą dėl atsinaujinančios energetikos projektų. Tokie memorandumai paprastai apibrėžia ketinimus ir darbo kryptis, o konkretūs sprendimai priimami po techninio bei finansinio vertinimo.

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais aktyviau deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energijos dalį ir plėtoti eksporto maršrutus, ypač per regionines jungtis. 200 MW vėjo parkas būtų reikšmingas žingsnis ne tik vietos gamybos diversifikacijai, bet ir platesnei integracijai į kaimyninių rinkų elektros srautus.

  • Lenkija ruošia centralizuoto šildymo pertvarką iki 2040-ųjų: 46–54 mlrd. eurų ir 52,2 proc. atsinaujinančių

    Kada bus patvirtinta strategija?

    Lenkija tikisi, kad nacionalinė Centralizuoto šildymo transformacijos strategija bus patvirtinta 2026 ir 2027 metų sandūroje. Tai Ekonomikos forume Karpace patvirtino energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Dokumentas turėtų tapti pagrindiniu kelrodžiu, kaip iki 2040 metų modernizuoti vieną didžiausių Europos Sąjungoje centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Strategija numato pereiti prie mažai taršių ir nulinės taršos šilumos šaltinių, mažinant priklausomybę nuo anglies.

    Pagrindiniai tikslai iki 2040 metų

    Strategijos projekte numatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šildymo tinkluose iki 2040 metų pasiektų 52,2 proc. Taip pat planuojama išplėsti šilumos kaupimo sprendimus, numatant 576 megavatvalandžių šilumos kaupimo pajėgumų tikslą.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik klimato politikai, bet ir sistemos patikimumui, nes šilumos kaupimas leidžia lanksčiau integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius. Praktikoje tai reikštų spartesnį perėjimą prie biokuro, šilumos siurblių, geotermijos, atliekų šilumos panaudojimo ir kitų sprendimų, priklausomai nuo regiono.

    Kiek tai kainuos ir iš kur bus lėšų?

    Skaičiuojama, kad visos pertvarkos kapitalo poreikis gali siekti nuo 46 iki 54 mlrd. eurų. Toks intervalas atspindi skirtingus technologinius scenarijus, kuro kainų prielaidas ir tinklų modernizavimo apimtis.

    Finansavimui Lenkija jau numato instrumentus, tarp jų apie 696 mln. eurų dydžio priemonę, kurią administruoja Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas. Ministerija taip pat vertina papildomas priemones, kurias iš dalies galėtų remti pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo.

    „Konsultacijos vyksta sklandžiai. Gavome daug pastabų iš rinkos dalyvių ir institucijų, tačiau tikimės laikytis grafiko ir patvirtinimo metų sandūroje“, – sakė energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Lenkija pabrėžia, kad transformacijos tempą lemia šalies sektoriaus struktūra: centralizuoto šildymo sistema yra itin išplėtota, o šilumos gamyboje istoriškai dominuoja anglis. Dėl to Varšuva Europos Sąjungos diskusijose siekia sprendimų, kurie amortizuotų poveikį vartotojams ir įmonėms, įskaitant mechanizmus, susijusius su ES apyvartinių taršos leidimų sistema.

  • Ukrainos dujų saugyklos stovi tuščios: kaip 31 mlrd. kub. m galėtų sustiprinti Europos saugumą

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujoje analizėje apie dujų atsargų mechanizmus pabrėžia, kad požeminės dujų saugyklos išlieka vienu svarbiausių sistemos lankstumo įrankių. Jos leidžia sukaupti dujas vasarą ir jas išleisti žiemą, kai paklausa šokteli, taip mažinant kainų svyravimus ir tiekimo sutrikimų riziką.

    Europos Sąjungoje saugyklos dažniausiai užpildomos beveik iki maksimumo dar prieš šildymo sezoną, todėl „laisvos vietos“ rinkai būna nedaug. Tuo metu Ukraina, turinti vieną didžiausių požeminio saugojimo sistemų Europoje, pastaraisiais metais ją naudojo gerokai mažiau, nei leidžia techninės galimybės.

    Didelė talpa, mažas panaudojimas

    TEA duomenimis, Ukrainos požeminių dujų saugyklų darbinė talpa siekia apie 31 mlrd. kubinių metrų, todėl ji ilgą laiką buvo tarp pasaulio lyderių pagal šį rodiklį. Ši infrastruktūra susiformavo dar sovietmečiu, kai šalies vidaus vartojimas buvo didesnis, o Ukraina atliko svarbų rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą koridoriaus vaidmenį.

    Pasikeitus srautams ir sumažėjus poreikiui, 2022–2025 metais Ukrainos saugyklų maksimalus užpildymas vidutiniškai siekė apie 32 proc. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai likdavo apie 21 mlrd. kubinių metrų nepanaudotos darbinės talpos, kuri teoriškai galėtų tapti papildomu rezervu regionui.

    Didžioji dalis pajėgumų yra šalies vakaruose, arčiau Europos Sąjungos sienos, kur infrastruktūrą paprasčiau integruoti į regioninę prekybą. Kita dalis pajėgumų yra arčiau rytinių įėjimo taškų, o dalis objektų atsidūrė didesnės karinės rizikos zonoje, kas tiesiogiai veikia komercinius sprendimus.

    Reformos atvėrė duris, bet karas jas prilaikė

    Ukraina dar 2020 metais pradėjo reguliavimo pakeitimus, derindama dalį taisyklių su Europos Sąjungos praktika ir mažindama kaštus užsienio rinkos dalyviams. Buvo koreguoti transportavimo tarifai, o laikinai saugomoms dujoms pritaikyta muitų lengvata, kuri supaprastino sandėliavimą Europos prekybininkams.

    Šie sprendimai leido Ukrainos saugyklas naudoti kaip perteklinės pasiūlos „buferį“: 2020 metais, kai Europos saugyklos sparčiai pildėsi, dalis atsargų buvo perkelta į Ukrainą. Pagal galiojančias taisykles dujas galima laikyti muitų lengvatos režimu iki trejų metų, todėl tai teoriškai tinka ir kelių metų atsargų kaupimui, kai kainos palankios.

    Vis dėlto nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniu stabdžiu tapo saugumo rizika: infrastruktūros apgadinimo grėsmė ir neapibrėžtumas dėl atskirų objektų kontrolės sumažino rinkos dalyvių norą laikyti dujas Ukrainoje. TEA nurodo, kad užsienio valdomos atsargos 2023 metais buvo pasiekusios mažiau nei 3 mlrd. kubinių metrų, o 2024 ir 2025 metais jos praktiškai išnyko.

    Idėja Europai: bendra strateginė atsarga

    2025 metų spalį Ukrainos valstybinė naftos ir dujų grupė Naftogaz viešai siūlė dalį nepanaudojamos požeminių saugyklų talpos skirti visos Europos strateginei gamtinių dujų atsargai. Tokia schema teoriškai galėtų sustiprinti tiekimo saugumą, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kai rinkoje pritrūksta lankstumo arba kyla rizika tiekimo maršrutams.

    TEA vertinimu, vien techninės talpos neužtenka: reikėtų aiškios valdymo struktūros, apibrėžtų nuosavybės teisių, prieigos taisyklių ir sąlygų, kada atsargos būtų atlaisvinamos rinkai. Taip pat būtinas viešojo sektoriaus vaidmuo finansuojant dujų pirkimą ir kuriant rizikos pasidalijimo mechanizmus, nes vien komerciniais motyvais tokio masto „draudimas“ dažnai neatsiperka.

    Kitas kritinis aspektas yra fizinė logistika: bendras rezervas Ukrainoje būtų naudingiausias, jei tarpvalstybiniai pajėgumai, tarifai ir regioninė prekyba leistų dujas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Platesnis poveikis, pavyzdžiui, netiesioginė nauda suskystintų gamtinių dujų importuotojams Azijoje per pasaulinę kainodarą, priklausytų nuo to, kaip efektyviai veiktų apsikeitimai ir prekybos grandinės Europoje.

    Trumpuoju laikotarpiu karas riboja tokio modelio realumą, tačiau po konflikto Ukrainos saugyklos galėtų tapti svarbia regioninės dujų saugumo architektūros dalimi. Tam reikėtų tvirtų institucinių sprendimų, politinių garantijų ir aiškaus mechanizmo, kuris leistų suderinti rinkos logiką su strateginio saugumo poreikiais.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • ERPB skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su baterijomis Rumunijoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 120 milijonų eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Tai 342 megavatų saulės fotovoltinė elektrinė su greta įrengiama 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupimo sistema Brašovo regione.

    Finansavimo paketas sudarytas iš ERPB vadinamosios A paskolos iki 57 milijonų eurų ir B paskolos iki 63 milijonų eurų, prie kurios prisideda komerciniai bankai. Į B dalį taip pat įtrauktas 3,6 milijono eurų skolos aptarnavimo rezervo mechanizmas, skirtas sumažinti mokėjimų riziką.

    Projektą bendrai finansuoja ir kiti kreditoriai, o visa skolinto kapitalo suma gali siekti iki 229 milijonų eurų. Papildomai „Intesa Sanpaolo“ ir „Exim Banca Românească“ numato iki 25 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) finansavimo liniją bei 9,5 milijono eurų akredityvo (letter of credit) priemonę, reikalingą pagal paramos schemos reikalavimus.

    Kas svarbu dėl InvestEU

    Europos Sąjunga sustiprina ERPB A ir B paskolų struktūrą per InvestEU programą, suteikdama pirmojo nuostolio garantiją. Ji gali dengti iki 115 milijonų eurų ir taip mažina rizikas, susijusias su dalies elektros pardavimu rinkos kainomis.

    Tokia garantija ypač aktuali projektams, kurie dalį pajamų gauna ne pagal fiksuotą tarifą, o iš vadinamųjų prekybinių pajamų, priklausančių nuo elektros kainų svyravimų. Pastaraisiais metais energijos rinkose Europoje išaugęs nepastovumas skatina bankus ieškoti papildomų rizikos mažinimo priemonių.

    Contract for Difference: ką reiškia skaičiai

    Părău 2 projektas remiasi Rumunijos Contract for Difference schema, kuri, ERPB vertinimu, turėtų padėti sparčiau plėtoti atsinaujinančią energetiką. Schema siekia atverti kelią iki 5 gigavatų saulės ir sausumos vėjo elektrinių pajėgumų.

    Pirmame aukcione saulės elektrinė užsitikrino 125 megavatų pajėgumą su 49,4 euro už megavatvalandę orientacine kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi gamybos dalis bus realizuojama rinkoje, todėl baterijų kaupiklis čia tampa svarbus įrankis valdyti kainų pikus, balansavimo poreikius ir tinklo apribojimų riziką.

    Hibridiniai projektai Rumunijoje

    ERPB pabrėžia, kad tai pirmasis atvejis, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, jungiantį saulės generaciją ir baterijų kaupimą vienoje vietoje. Tokie projektai Europoje vis dažniau laikomi nauju standartu, nes leidžia efektyviau integruoti nepastovią generaciją į tinklą.

    Augant saulės elektrinių daliai, tinklams tampa svarbu turėti greitai reaguojančius balansavimo pajėgumus, o baterijos gali padėti sumažinti generacijos ribojimus ir didinti sistemos patikimumą. Investuotojams tai taip pat reiškia papildomas pajamas iš lankstumo paslaugų ir didesnį projekto atsparumą kainų ciklams.

  • EIB skiria 450 mln. eurų „OMV“ žaliajam vandeniliui: 140 MW gamykla pradės veikti 2027 metų pabaigoje

    Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 450 mln. eurų paskolą bendrovei „OMV“ žaliajam vandenilio gamybos projektui Austrijoje. Lėšos skirtos statyti naują gamyklą, susietą su Švechato naftos perdirbimo gamykla Žemutinėje Austrijoje.

    Projektas įgyvendinamas Bruk an der Laitos regione, o bendra investicijų vertė siekia apie 600 mln. eurų. Skelbiama, kad 140 MW galios įrenginys šiuo metu statomas ir turėtų pradėti veikti 2027 metų pabaigoje.

    Kas bus gaminama ir kiek?

    „OMV“ planuoja, kad naudodama atsinaujinančią elektros energiją gamykla per metus pagamins iki 23 000 tonų žaliojo vandenilio. Žaliasis vandenilis gaminamas vandens elektrolizės būdu, kai elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

    Tokio masto gamyba orientuota į pramonės dekarbonizaciją, ypač naftos perdirbimo ir chemijos sektoriuose, kur vandenilis naudojamas kaip žaliava ir procesų kuras. Praktikoje tai turėtų leisti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pagrindu pagaminto vandenilio.

    Numatomas poveikis emisijoms

    „OMV“ vertinimu, projektas kasmet galėtų sumažinti apie 150 000 tonų anglies dioksido emisijų. Bendrovė nurodo, kad tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinių tiesioginių Švechato perdirbimo gamyklos emisijų.

    Tokie skaičiai svarbūs ir finansuotojams: EIB finansavimas paprastai siejamas su Europos Sąjungos klimato politikos kryptimis, kurios skatina pramonės elektrifikaciją ir mažo anglies intensyvumo kuro sprendimus. Žaliasis vandenilis laikomas vienu iš instrumentų sektoriams, kuriuos sunku greitai dekarbonizuoti vien elektrifikacija.

    „OMV“ planas iki 2030 metų

    Bendrovė savo Strategijoje 2030 akcentuoja atsinaujinančių degalų ir tvarios chemijos žaliavų rinkos augimą. „OMV“ tikslas – iki 2030 metų pasiekti apie 900 kilotonų gamybos pajėgumą, apimant atsinaujinančių degalų ir susijusių produktų portfelį.

    „OMV“ pažymi, kad Švechate jau veikia bendro perdirbimo (co-processing) pajėgumai ir 10 MW žaliojo vandenilio įrenginys. Tuo pat metu vystomi ir kiti projektai, įskaitant tvarių aviacinių degalų bei hidruotu augaliniu aliejumi paremtos gamybos sprendimus, taip pat papildomus žaliojo vandenilio projektus Rumunijoje.

  • ERPB skolina „Enerjisa Enerji“ 190 mln. eurų tinklams Turkijoje: ką keis atnaujinimai ir skaitmenizacija

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia 190 mln. eurų paskolą Turkijos elektros skirstymo bendrovei „Enerjisa Enerji“, kad ši modernizuotų ir plėstų tinklus Baskent, Ayedas ir Toroslar regionuose. Investicija skirta spartesniam tinklo atnaujinimui tuo metu, kai šalis didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

    „Enerjisa Enerji“ aptarnauja apie ketvirtadalį Turkijos gyventojų, todėl projektas laikomas strategiškai svarbiu elektros tiekimo patikimumui. Tinklų plėtra ir atnaujinimas turi padėti geriau suvaldyti apkrovas ir prijungti daugiau naujų, ypač saulės ir vėjo, gamybos pajėgumų.

    Pagrindinis tikslas – mažesni nuostoliai

    Vienas iš projekto uždavinių – mažinti skirstymo nuostolius ir gerinti tinklo efektyvumą, kas tiesiogiai siejasi su sąnaudomis ir tiekimo kokybe. Atnaujinimai paprastai apima transformatorių pastočių modernizavimą, tinklo elementų keitimą ir valdymo sistemų atnaujinimą.

    Kartu numatomas atsparumo didinimas, kad tinklas geriau atlaikytų gedimus, ekstremalius orus ar kitus trikdžius. Tokie projektai aktualūs ir dėl didėjančio elektros poreikio bei spartėjančios elektrifikacijos, kai vis daugiau sektorių remiasi elektra.

    Skaitmenizacija kelia ir naujų rizikų

    ERPB nurodo, kad projektą lydės techninė pagalba, orientuota į skaitmenizuojamo tinklo operacinį atsparumą. Plečiant nuotolinio valdymo, išmaniųjų skaitiklių ir duomenų perdavimo sprendimus, išauga kibernetinio saugumo, sistemų patikimumo ir duomenų apsaugos svarba.

    Praktikoje tai reiškia, kad tinklo modernizacija vis dažniau apima ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir skaitmenines valdymo platformas bei incidentų prevenciją. Toks požiūris leidžia greičiau aptikti gedimus, tiksliau prognozuoti apkrovas ir efektyviau planuoti priežiūrą.

    ES garantija turi paspartinti investicijas

    Projektui taip pat numatyta finansinė garantija per Europos Sąjungos Europos tvaraus vystymosi fondą „European Fund for Sustainable Development Plus“ pagal „Hi-Bar“ programą. Garantijos tikslas – sumažinti finansavimo rizikas ir pagreitinti kritinės elektros infrastruktūros investicijas.

    ERPB teigimu, tai pirmasis elektros skirstymo projektas, gavęs paramą pagal šią programą, todėl jis gali tapti precedentiniu modeliu panašiems tinklų modernizavimo sandoriams. Energetikos pertvarkoje tinklai tampa kertiniu elementu, nes būtent jie lemia, kaip greitai atsinaujinantys šaltiniai gali būti realiai integruoti į sistemą.

    ERPB Turkijoje yra vienas didžiausių tarptautinių investuotojų: bankas skelbia šalyje iki šiol investavęs daugiau kaip 25 mlrd. eurų, daugiausia privačiame sektoriuje. Anksčiau ERPB taip pat rėmė vėjo energetikos plėtrą ir elektros tinklo atstatymo bei modernizavimo darbus nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose regionuose.