Internete vėl plinta teiginys, kad vos keturios gimimo mėnesio dienos esą siejamos su aukštesniu intelekto koeficientu ir lyderyste. Tokios išvados dažniausiai pristatomos kaip numerologų vertinimai, tačiau verta aiškiai atskirti pramoginę interpretaciją nuo mokslo.
Numerologija, kaip ir astrologija ar panašios praktikos, nėra laikoma moksline disciplina. Ji remiasi simbolinėmis reikšmių interpretacijomis, o ne patikrinamais, pakartojamais tyrimais, todėl tokie teiginiai neturėtų būti naudojami priimant sprendimus apie karjerą, sveikatą ar vaiko gebėjimus.
Dažniausiai minimos keturios „ypatingos“ datos yra 1, 5, 14 ir 22 mėnesio dienos, nepriklausomai nuo mėnesio. Numerologiniuose paaiškinimuose 1 diena siejama su savarankiškumu ir lyderyste, 5 diena su smalsumu bei greita adaptacija, 14 diena su logika ir gebėjimu aiškiai dėstyti mintis, o 22 diena su strateginiu mąstymu ir „didelio masto“ idėjų įgyvendinimu.
Mokslas į intelektą žiūri gerokai kompleksiškiau. Tyrimai rodo, kad kognityvinius gebėjimus lemia daugybė veiksnių, įskaitant paveldimumą, ankstyvosios vaikystės aplinką, ugdymo kokybę, sveikatą, mitybą, miegą, streso lygį ir socialinį kontekstą.
Net jei kartais aptinkama statistikinių sąsajų tarp gimimo laiko ir pasiekimų, jos paprastai aiškinamos ne „magiška“ datos reikšme, o sezoniniais ir aplinkos veiksniais. Pavyzdžiui, gali skirtis infekcijų paplitimas, vitamino D kiekis, mokyklinio amžiaus pradžios efektas ar šeimų sprendimai dėl vaikų ugdymo, tačiau tai nėra įrodymas, kad konkreti mėnesio diena pati savaime „sukuria genijų“.
Psichologai ir statistikos specialistai taip pat atkreipia dėmesį į atrankos šališkumą: žmonės linkę įsiminti informaciją, kuri atitinka jų patirtį, ir ignoruoti tai, kas neatitinka. Dėl to tokios teorijos atrodo įtikinamos ir „pasitvirtinančios“, nors iš tiesų nėra patikimai patikrinamos.
Jei norisi objektyviau įsivertinti savo stiprybes, moksliniu požiūriu naudingesni yra standartizuoti kognityvinių gebėjimų testai, mokymosi pasiekimų analizė ir ilgalaikis įgūdžių ugdymas. O smalsumas, disciplina ir kryptingas mokymasis dažniausiai turi daugiau įtakos rezultatams nei gimimo data.
Šaltiniai:
https://www.apa.org/topics/intelligence
https://www.britannica.com/science/intelligence-human
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4270739/
Leave a Reply