Teherano vertybinių popierių birža po beveik dviejų mėnesių pertraukos gali atnaujinti prekybą akcijomis. Irano vertybinių popierių priežiūros institucija (SEC) nurodo, kad atidarymas planuojamas per 10–12 dienų, tačiau jis vyktų etapais.
Pirmiausia į prekybą būtų grąžinamos bendrovės, kurios tiesiogiai nenukentėjo nuo karo veiksmų ir su jais susijusių tiekimo bei gamybos sutrikimų. Tuo metu metalurgijos ir naftos chemijos sektoriaus įmonėms, patyrusioms nuostolių, sugrįžimas į biržą galėtų būti atidėtas.
Prekyba etapais ir griežtesnė atranka
Irano rinkos analitikai teigia, kad leisti iškart prekiauti akcijomis įmonių, kurių gamyba buvo sustabdyta, o nuostolių mastas ir atstatymo grafikai neaiškūs, reikštų didesnę staigių kainų griūčių riziką. Pasak jų, toks žingsnis siųstų neapibrėžtą signalą rinkai ir didintų svyravimus.
Teherano birža yra išskirtinai masinė pagal vietos investuotojų skaičių: viešai skelbtais regiono žiniasklaidos vertinimais, prekybos kodus turi apie 60 mln. dalyvių. Toks dalyvių mastas reiškia, kad net trumpalaikiai ribojimai paveikia ne tik profesionalius investuotojus, bet ir milijonus smulkiųjų taupytojų.
Kas pakeitė rinką per šešerius metus
Pastaraisiais metais investuotojų skaičius Irane išaugo po to, kai valdžia pradėjo plačiau įtraukti gyventojus į kapitalo rinką per vadinamąsias Justice Shares programas. Šios priemonės esmė buvo suteikti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams dalis valstybinėse įmonėse, taip į rinką atvedant naujus dalyvius.
Tokia struktūra didina politinį jautrumą biržos sprendimams: prekybos stabdymas gali laikinai pristabdyti kainų griūtį, tačiau kartu mažina pasitikėjimą pačia rinkos infrastruktūra. Kai investuotojai negali laisvai disponuoti turtu, dažniau ieškoma alternatyvų už biržos ribų.
Trys atidarymo scenarijai
SEC pateikė tris galimus tolesnės raidos scenarijus, nuo kurių priklausytų ir biržos atvėrimo sėkmė. Optimistinis variantas siejamas su politiniu susitarimu ir sankcijų švelninimu, kas teoriškai atvertų kelią glaudesniam prisijungimui prie tarptautinės finansų sistemos ir vidaus reformoms.
Labiausiai tikėtinu laikomas riboto susitarimo scenarijus: karo įtampa sumažėja, tačiau sankcijos iš esmės išlieka, o užsienio investicijų perspektyvos lieka miglotos. Tokiu atveju biržos atidarymas gali tapti „išėjimo langu“ daliai investuotojų, kurie, siekdami sumažinti riziką, bandytų skubiai parduoti turimas pozicijas.
Pesimistinis scenarijus numato, kad derybos žlunga, konfliktas aštrėja, o uždarymo laikotarpis užsitęsia. Tokia kryptis reikštų dar didesnį likvidumo trūkumą ir ilgalaikę reputacinę žalą, nes rinka, kurioje prekyba gali būti sustabdyta ilgam, sunkiau laikoma patikima kapitalo pritraukimo vieta.
Analitikų vertinimu, ilgai uždaryta birža skatina kapitalo persiskirstymą į alternatyvius instrumentus: užsienio valiutas, auksą, nekilnojamąjį turtą ir vartojimo prekes. Augant neapibrėžtumui, didėja ir kapitalo nutekėjimo į kaimynines šalis rizika, ypač jei vietos finansų sistema nepasiūlo patrauklių ir saugių investavimo priemonių.
Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas Teheranui bus ne vien techninis biržos atidarymas, o tai, ar etapinis sugrįžimas padės atkurti pasitikėjimą ir sumažinti staigių išpardavimų grėsmę. Investuotojams tai taps testu, ar rinka sugeba veikti nuspėjamai net ir esant geopolitinei įtampai.
Šaltiniai:
https://www.iranintl.com/en
https://www.reuters.com/world/middle-east/
https://www.worldbank.org/en/country/iran
https://www.imf.org/en/Countries/IRN
Leave a Reply