CP v2

Category: Ekonomika

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Kas vyksta naftos rinkoje

    Pasaulio naftos rinkoje fiksuojami priešingi judesiai: dalis sutarčių pinga, dalis brangsta, o kryptį lemia ne tik paklausos prognozės, bet ir politinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina, kad susitarimas tarp JAV ir Irano gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl kainos išlieka jautrios bet kokioms naujienoms.

    Prekyboje matyti skirtumai tarp etaloninių rūšių: WTI kaina vienu metu smuko apie 4,6 proc., o „Brent“ – pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie išsiskyrimai dažnai atspindi skirtingas regionines pasiūlos ir logistikos rizikas, taip pat pozicijų perskirstymą ateities sandorių rinkoje.

    Geopolitika ir derybų šešėlis

    Rinkų nuotaikas apsunkina pranešimai apie JAV veiksmus regione ir mažėjantis tikėjimas greitu proveržiu derybose su Iranu. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) skelbė apie smūgius, kuriuos įvardijo kaip gynybinius, o tokios žinios paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos priemoką naftos kainoje.

    „JAV pajėgos pietų Irane atliko gynybinius smūgius, kad apsaugotų mūsų karius nuo Irano pajėgų keliamos grėsmės“, – sakė CENTCOM atstovas Timas Hawkinsas.

    Pasak pateiktos informacijos, tarp taikinių buvo raketų paleidimo pozicijos ir laivai, galėję būti susiję su minų dislokavimu. Nors akcentuojama, kad veiksmai nereiškia platesnio konflikto eskalavimo, rinkoms svarbiausia yra pati netikrumo būsena ir rizika tiekimo maršrutams.

    Branduolinė tema ir skirtingi vertinimai

    JAV pusė teigia, kad susitarimas vis dar įmanomas, tačiau derybos remiasi į jautrius klausimus, ypač dėl Irano sukaupto ir praturtinto urano. Vyriausybių signalai, kad galutiniam susitarimui dar reikia laiko, mažina lūkestį, jog į rinką netrukus galėtų grįžti papildomi Irano naftos kiekiai.

    Pranešama, kad Iranas yra sukaupęs apie 440 kilogramų praturtinto urano, kurio lygis viršija civiliniams tikslams įprastai reikalingą. Rinkoms tai svarbu ne tiesiogiai, o per sankcijų, derybų eigos ir rizikos scenarijų grandinę: kuo mažiau aiškumo, tuo labiau naftos kaina reaguoja į kiekvieną diplomatinį ar karinį signalą.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir vykstant kontaktams, proveržis nebūtinai bus greitas, o susitarimo įgyvendinimas gali būti dar sudėtingesnis nei pats pasirašymas. Dėl to naftos kainų dinamika išlieka trapi: bet koks įtampos padidėjimas gali kainas kelti, o diplomatinės pažangos ženklai – slopinti.

  • Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Europos dujų rinkoje vėl fiksuojamas kainų kilimas po trumpalaikio atoslūgio. Prekybininkai ir analitikai pagrindiniu rizikos veiksniu įvardija Artimųjų Rytų įtampą, kuri didina tiekimo sutrikimų tikimybę ir įskaičiuojama į kontraktų kainas.

    Orientyras Europoje dažniausiai išlieka Nyderlandų TTF prekybos taškas, pagal kurį vertinama didelė dalis žemyno sandorių. Kai geopolitinė rizika auga, rinkos paprastai brangina ne tik dujas, bet ir vadinamąją saugumo premiją, net jei realūs srautai dar nepasikeitė.

    Rinką veikia geopolitinė rizika

    Pastarosiomis dienomis dėmesys krypsta į JAV ir Irano santykius bei platesnę saugumo situaciją regione. Bet kokie pranešimai apie karinius incidentus ar griežtesnę retoriką investuotojams tampa signalu, kad energijos tiekimas gali tapti mažiau prognozuojamas.

    Ypač jautri tema yra laivyba strategiškai svarbiais maršrutais, kuriais gabenami energijos ištekliai, įskaitant suskystintas gamtines dujas. Rinkos dalyviai vertina ne tik faktinius apribojimus, bet ir riziką, kad logistikos grandinė gali sutrikti ilgesniam laikui.

    Saugyklas būtina pildyti prieš žiemą

    Europa šiltuoju metų laiku paprastai kaupia atsargas kitam rudens ir žiemos sezonui, tačiau šis procesas yra jautrus kainoms ir pasaulinei konkurencijai dėl krovinių. Jei kainos kyla, saugyklų pildymas brangsta, o sprendimus tenka priimti greičiau, kad vėliau netektų pirkti piko metu.

    Dalis valstybių į saugyklas jau aktyviai pumpuoja dujas, bet bendra situacija skiriasi priklausomai nuo infrastruktūros, importo galimybių ir ankstesnio sezono pabaigos. Jei atsargų lygis yra žemesnis už įprastą daugiametį vidurkį, bet koks naujas kainų šuolis tampa dar skausmingesnis.

    Karščiai didina paklausą ir Europoje, ir Azijoje

    Papildomą spaudimą kainoms kelia ir sezoniniai veiksniai: karštesni orai didina elektros poreikį vėsinimui, o dalyje šalių tam netiesiogiai prisideda ir dujų elektrinės. Kai paklausa vienu metu kyla ir Europoje, ir Azijoje, suskystintų gamtinių dujų kroviniai dažniau nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau.

    Dėl to Europos pirkėjams tenka konkuruoti globalioje rinkoje, o kainų jautrumas naujienoms išlieka didelis. Artėjant aktyviam saugyklų pildymo laikotarpiui, bet kokia neapibrėžtumo banga gali lemti didesnius svyravimus nei įprastai.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai labiausiai stebės deeskalacijos ženklus Artimuosiuose Rytuose, realius tiekimo srautų pokyčius ir tai, kaip sparčiai pavyks kaupti atsargas. Šie veiksniai kartu nulems, ar dabartinis kainų kilimas taps trumpu epizodu, ar naujos, brangesnės vasaros pradžia.

  • JAV ir Armėnija pasirašė strateginę partnerystę: dėmesys kritinių mineralų tiekimo grandinei

    JAV ir Armėnija pasirašė strateginę partnerystę: dėmesys kritinių mineralų tiekimo grandinei

    Jungtinės Valstijos ir Armėnija žengė naują žingsnį stiprindamos dvišalius ryšius – Jerevane pasirašyti strateginės partnerystės dokumentai ir susitarimas dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Apie tai pranešė tarptautinė žiniasklaida, pabrėždama, kad šis sprendimas turi ir ekonominį, ir geopolitinį svorį.

    Susitarimus pasirašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas. Armėnijos pusė viešai akcentavo, kad santykiai su JAV šiuo metu įgauna naują pagreitį ir gali tapti svarbia atrama šalies užsienio politikos krypčiai.

    Kodėl svarbūs kritiniai mineralai?

    Kritiniai mineralai ir retųjų žemių metalai yra būtini šiuolaikinei pramonei: nuo baterijų ir elektros tinklų iki elektronikos, gynybos pramonės ir DI infrastruktūros. Pastaraisiais metais šių žaliavų tiekimas tapo jautria tema, nes didelė dalis gavybos ar perdirbimo pajėgumų pasaulyje yra sutelkta keliose valstybėse.

    JAV siekia mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekimo kanalo ir kurti alternatyvias tiekimo grandines su partneriais. Todėl sutartys, apimančios ne tik žaliavų tiekimą, bet ir perdirbimo bei tiekimo užtikrinimo principus, laikomos strateginėmis.

    Signalas apie Armėnijos kryptį

    Stebėtojai šį susitarimą vertina kaip dar vieną ženklą, kad Armėnija palaipsniui artėja prie Vakarų. Po pastarųjų metų saugumo iššūkių regione ir įtampos dėl Kalnų Karabacho Armėnija ieško platesnio tarptautinių partnerių rato.

    Kartu tai gali būti ir platesnių pokyčių Pietų Kaukaze dalis, kai valstybės persvarsto savo priklausomybes ir stiprina ryšius su JAV bei Europos Sąjunga. Praktinis bendradarbiavimas dėl kritinių žaliavų šiuo atveju tampa ne tik ekonominiu projektu, bet ir geopolitiniu instrumentu.

    Ką gali reikšti praktikoje?

    Tokie susitarimai paprastai apima politinius įsipareigojimus, informacijos apsikeitimą, investicijų skatinimą ir bendrų projektų paiešką. Jei bus pereita prie konkrečių iniciatyvų, Armėnijai tai galėtų reikšti naujų technologijų, kompetencijų ir kapitalo pritraukimą, o JAV – patikimesnį tiekimo grandinės planavimą.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar partnerystė bus papildyta konkrečiais įgyvendinimo mechanizmais, projektų grafiku ir atsakomybėmis. Nuo šių detalių priklausys, ar susitarimas taps realiai veikiančiu tiekimo grandinės modeliu, ar liks daugiausia politiniu signalu.

  • El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    FAO perspėjimas: rizikos susideda

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO naujausiuose vertinimuose įspėja, kad El Ninjo sustiprėjimas gali sutrikdyti kritulių ir temperatūrų režimus, o tai didina sausrų ir derliaus svyravimų tikimybę.

    Tačiau didžiausia grėsmė maisto rinkoms, pasak ekspertų, gali būti ne vien klimatas, o užsitęsusi įtampa Persijos įlankos regione ir su ja susiję energijos bei logistikos sutrikimai.

    Kaip konfliktas persiduoda į maistą

    Žemės ūkio grandinėje energijos kaina dažnai tampa pradiniu domino: brangsta degalai, elektra, transportas, o kartu kyla trąšų ir gamybos sąnaudos.

    FAO pabrėžia, kad tokie sukrėtimai paprastai nesibaigia vien naftos ar dujų rinkoje, nes vėliau persikelia į trąšas, sėklas, perdirbimą ir galiausiai į galutines maisto produktų kainas.

    „Tai ne laikinas laivybos trikdis, o sisteminio agromaisto sukrėtimo pradžia, galinti sukelti pasaulinę maisto kainų krizę per šešis–dvylika mėnesių“, – sakė FAO atstovai, ragindami iš anksto planuoti alternatyvius maršrutus ir humanitarinių srautų koridorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo grandinių sutrikimas didintų trąšų kainas, o ūkininkų sprendimai dėl tręšimo ir pasėlių struktūros vėliau atsispindėtų derlingume.

    El Ninjo: poveikis nevienodas, bet juntamas

    El Ninjo reiškinys paprastai reiškia didesnę orų anomalijų tikimybę, o tai ypač svarbu regionams, kuriuose žemės ūkis priklauso nuo kritulių ir sezoninių temperatūrų.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: net ir be visiškų derliaus praradimų, vien lūkesčiai dėl mažesnės pasiūlos gali padidinti kainų svyravimus pasaulinėse biržose.

    FAO kontekste akcentuoja, kad blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai klimato sukelti derliaus svyravimai sutampa su išaugusiomis energijos, trąšų ir logistikos sąnaudomis.

    Tokiu atveju kainų spaudimas gali augti etapais ir pasiekti vartotojus su kelių mėnesių ar net ilgesne vėluote, kai parduotuvėse pasikeičia naujo sezono produkcijos ir perdirbtų produktų savikaina.

    Ką siūlo FAO ir ko tikėtis toliau

    FAO ragina valstybes ir rinkos dalyvius mažinti priklausomybę nuo siaurų logistinių taškų, stiprinti sandėliavimo pajėgumus, diversifikuoti uostus bei prekybos koridorius.

    Taip pat išskiriama būtinybė įvertinti energetikos politikos sprendimus, kad jie nepadidintų konkurencijos tarp maisto ir kuro tais laikotarpiais, kai pasiūla tampa trapi.

    Nors artimiausiu metu kai kuriose šalyse maisto infliacijos rodikliai gali neparodyti staigaus šuolio, FAO perspėja, kad rizikos horizontas dažniau matuojamas pusmečiais ar metais.

    Didžiausią reikšmę turės tai, kaip greitai stabilizuosis energijos ir jūrų transporto sąlygos, ir ar ūkininkai galės planuoti trąšų pirkimus bei sėją be naujų kainų šuolių.

  • Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie turėtų palengvinti esamų vėjo jėgainių parkų modernizavimą, vadinamąjį repoweringą. Klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos teigimu, sprendimas turėtų atverti kelią didesnei pigesnės elektros gamybai, tačiau su aiškiomis apsaugomis.

    Esminė naujovė ta, kad daliai modernizavimo projektų nebereikės atskiro sprendimo dėl poveikio aplinkai. Tai būtų taikoma tais atvejais, kai modernizavimas didina elektrinės suminę vardinę galią ne daugiau kaip 30 proc., o projektas vykdomas ne saugomose gamtos teritorijose.

    Kur sprendimas liks privalomas?

    Poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai išlieka projektams, kurie yra šalia saugomų teritorijų, pavyzdžiui, nacionalinių parkų, rezervatų ar kraštovaizdžio parkų. Tokiose vietose vėjo energetikos plėtra tradiciškai vertinama griežčiau dėl buveinių, paukščių migracijos ir kitų jautrių veiksnių.

    Nauja tvarka taip pat nepanaikina kitų bazinių ribojimų, susijusių su teritorijų planavimu, gyvenamųjų pastatų apsauga ir infrastruktūros saugumu. Kitaip tariant, palengvinimas skirtas pirmiausia esamų parkų atnaujinimui, o ne neribotam naujų projektų įteisinimui.

    Leis perkelti turbinas iki 150 metrų

    Pakeitimai numato galimybę perkelti turbinas iki 150 metrų spinduliu nuo esamos vietos ašies. Tokia nuostata aktuali, kai senų pamatų nebeįmanoma panaudoti arba naujesnei, didesnei įrangai reikia kitokių konstrukcinių sprendimų ar geresnio išdėstymo pagal vyraujančias vėjo kryptis.

    Vis dėlto perstatymas turės atitikti papildomas sąlygas: naujos turbinos negalės padidinti neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, lyginant su ankstesne situacija. Taip pat numatyta, kad turbina turi būti ne arčiau kaip 250 metrų nuo miško ribos.

    Atstumai iki namų nesikeičia

    Vyriausybė pabrėžia, kad pakeitimai nekeičia minimalaus atstumo nuo vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų, kuris šiuo metu Lenkijoje siekia 700 metrų. Tokia pati logika taikoma ir atstumams iki aukštos įtampos elektros tinklų bei saugomų gamtos teritorijų.

    „Tai galimybė turėti daugiau pigios ir švarios energijos Lenkijos elektros sistemoje“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministerija akcentuoja, kad per pastaruosius metus vėjo turbinų technologijos smarkiai patobulėjo: naujesni įrenginiai gali pagaminti daugiau elektros, dirbti tyliau ir efektyviau išnaudoti vėjo sąlygas. Dėl to repoweringo projektai neretai leidžia ženkliai pakelti gamybą neplečiant parkų į naujas teritorijas.

    Ši iniciatyva vertinama ir platesniame politiniame kontekste, nes vėjo energetikos reguliavimas Lenkijoje pastaraisiais metais buvo dažnų diskusijų objektas. Dabar pasirinktas kelias rodo norą greičiau didinti vietinę elektros gamybą, kartu išlaikant jautriausių vietovių apsaugą.

  • JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešnagės Indijoje metu dar kartą grįžo prie ambicingo Delyje skambančio pažado per artimiausius penkerius metus įsigyti amerikietiškų prekių už maždaug 460 mlrd. eurų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas energetikos, technologijų ir žemės ūkio sektorius.

    Tokia formuluotė Indijos ir JAV santykiuose pasikartoja jau ne pirmą kartą. Dar 2025 metais Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas ir Narendra Modi kalbėjo apie tikslą iki 2030 metų pakelti dvišalę prekybą iki 460 mlrd. eurų, nors tuo metu JAV eksportas į Indiją siekė gerokai mažesnį mastą.

    Pažadas, kuris kartojamas

    Vėliau, derantis dėl laikinosios prekybos sutarties gairių, Indija vėl įsipareigojo siekti 460 mlrd. eurų apimties pirkimų per penkerius metus. Mainais Vašingtonas signalizavo apie mažesnius muitus daliai Indijos eksporto, o derybų fone nuskambėjo ir lūkestis mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos.

    Vis dėlto JAV vidaus teisiniai ginčai dėl tarifų politikos įnešė neapibrėžtumo. Po teismo sprendimų Vašingtonas ėmė remtis 1974 metų Prekybos įstatymo nuostatomis ir įvedė vienodą 10 proc. tarifą visiems prekybos partneriams, kuris, kaip skelbta, gali galioti iki 2026 metų liepos pabaigos.

    Energija ir kritinės žaliavos

    Rubio susitikimuose su Modi ir Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru ryškiausiai skambėjo energetinio saugumo klausimai. Indija ieško alternatyvų dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir rizikų laivybai, todėl JAV siūlo didinti naftos ir dujų tiekimą bei taip diversifikuoti importą.

    Kita svarbi kryptis – kritinės žaliavos ir pažangios technologijos, įskaitant tiekimo grandines retiesiems metalams bei aukštos klasės lustams. Tai siejama su abiejų šalių noru mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir sustiprinti gamybos bei gynybos pramonės atsparumą.

    Kiek realus 460 mlrd. eurų tikslas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į aritmetiką: jei Indija realiai pirktų amerikietiškų prekių už 460 mlrd. eurų per penkerius metus, tai reikštų apie 92 mlrd. eurų kasmet. Tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė apimtis, nei pastaraisiais metais minėtas faktinis JAV prekių importo į Indiją lygis.

    Indijos ekonomikos fonas taip pat sudėtingas: pranešta apie mažėjusias šalies užsienio valiutos atsargas, spaudimą rupijai ir užsienio investuotojų pasitraukimą, kurį stiprina infliacijos rizika bei brangstanti nafta. Tokiose sąlygose didelio masto importo plėtra gali tapti ne tik politiniu, bet ir makroekonominiu iššūkiu.

    „Kad toks įsipareigojimas taptų realybe, Indijai tektų kasmet sugerti apie 92 mlrd. eurų JAV prekių – tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį tempą“, – teigiama Indijos žiniasklaidos analizėse.

    Nors Rubio vizitas buvo pristatomas kaip pažangos ženklas, galutinės visapusiškos prekybos sutarties per jį nebuvo paskelbta. Dėl to 460 mlrd. eurų pažadas kol kas labiau primena politinę kryptį ir derybinį svertą, o ne jau aiškiai suplanuotą pirkimų programą su konkrečiais terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Davidas Cameronas atvyksta į Varšuvą: ką verslo kongrese žada pasakyti apie Europos ateitį?

    Davidas Cameronas atvyksta į Varšuvą: ką verslo kongrese žada pasakyti apie Europos ateitį?

    Varšuvoje – buvęs Jungtinės Karalystės premjeras

    Ketvirtadienį Varšuvoje rengiamame Lenkijos ekonomikos kongrese specialų pranešimą turėtų skaityti buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas. Organizatoriai kol kas neatskleidžia, kokią temą jis pasirinks, tačiau renginio darbotvarkė leidžia tikėtis ryškaus geopolitinio ir ekonominio akcento.

    Kongrese daug dėmesio skiriama Europos konkurencingumui, ekonominiam saugumui ir sprendimams, kurie lemia investicijų kryptis artimiausiais metais. Tokie klausimai tapo ypač jautrūs dėl karo Ukrainoje, prekybos įtampų ir spartėjančios pramonės transformacijos.

    Didžiausias verslo susitikimas sostinėje

    Renginį organizuoja Pracodawcy RP ir Pozityvių idėjų fondas, o dalyvių skaičius, anot organizatorių, turėtų siekti beveik 2 000. Į Varšuvą kviečiami didžiausių įmonių vadovai, investuotojai, verslo asociacijos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad programa sudaryta remiantis pokalbiais su šimtais įmonių, todėl orientuota į praktines problemas: produktyvumo augimą, investicijų aplinką, energijos kainas, darbo rinkos spaudimą ir kapitalo prieinamumą.

    „Kongreso darbotvarkė atspindi realius šiandienos ekonomikos iššūkius: senasis augimo modelis pamažu išsisemia, o įmonėms reikia konkrečių atsakymų dėl konkurencingumo ir saugumo“, – sakė Pracodawcy RP prezidentė Joanna Makowiecka-Gatza.

    Nuo bankų iki dirbtinio intelekto

    Diskusijose numatytos temos apie naujus ekonomikos augimo variklius ir Lenkijos vaidmenį besikeičiančioje Europoje. Tarp dalyvių minimi verslo lyderiai ir politikos formuotojai, o dalis debatų skirta tam, kaip išlaikyti augimą, kai didžioji Europos ekonomikos dalis lėtėja.

    Vienas ryškesnių akcentų – finansų sektoriaus ateitis ir konkurencija su didžiosiomis technologijų platformomis. Bankai visoje Europoje spaudžiami dviejų krypčių: griežtesnio reguliavimo ir klientų lūkesčių, kad paslaugos būtų tokios pat greitos kaip technologijų bendrovėse.

    Kongrese taip pat numatytos diskusijos apie dirbtinio intelekto plėtrą, kritinę infrastruktūrą ir gynybos pramonę. Pastaraisiais metais DI tapo ne tik technologijų, bet ir produktyvumo bei nacionalinio saugumo klausimu, todėl įmonės vis dažniau ieško, kaip jį taikyti ne eksperimentuose, o kasdieniuose procesuose.

    Renginio pabaigoje planuojama ir politinė diskusija apie strateginius projektus, kurie, organizatorių teigimu, turėtų būti tęsiami nepaisant kasdienės politinės darbotvarkės. Tai apima energetikos transformaciją, investicijas į tinklus, pramonės modernizavimą ir kapitalo rinkų stiprinimą.