Miokardo infarktas gali ištikti bet kuriuo paros metu, tačiau klinikiniai duomenys rodo aiškų dėsningumą: dažniau jis fiksuojamas ryte, pirmoje dienos pusėje, ypač tarp 6 ir 12 valandos. Tai siejama ne su vienu atsitiktiniu veiksniu, o su organizmo „persijungimu“ iš miego režimo į aktyvumą.
Ankstyvieji signalai, rodantys galimas širdies ir kraujagyslių sistemos problemas, dažnai būna nespecifiniai. Žmonės pastebi sumažėjusią energiją, greitesnį dusulį net ir esant nedideliam fiziniam krūviui, taip pat diskomfortą ar skausmą krūtinėje, kurį būtina aptarti su gydytoju.
Įspėjamaisiais požymiais laikomi ir į petį ar ranką plintantys skausmai, rankų tirpimas, galvos svaigimas, staigus silpnumas. Užsikimšus vainikinei arterijai simptomai paprastai būna ryškesni, o delsti pavojinga, nes laikas iki pagalbos tiesiogiai susijęs su išgyvenamumu ir širdies raumens pažeidimo dydžiu.
Kai kurioms žmonių grupėms infarkto simptomai gali būti netipiški. Moterims dažniau pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar nugaros skausmai, todėl būklė kartais klaidingai palaikoma virškinimo sutrikimu.
Cukriniu diabetu sergantys pacientai neretai jaučia silpnesnį skausmą arba jo visai nejaučia, nes dėl diabetinės neuropatijos gali sumažėti skausmo jutimas. Dėl to svarbūs tampa kiti ženklai, pavyzdžiui, neįprastas dusulys, šaltas prakaitas, staigus išsekimas ar silpnumas.
Kodėl rizika didėja rytais?
Ryto valandomis organizme natūraliai suaktyvėja hormoniniai ir nervų sistemos procesai. Po pabudimo didėja kortizolio ir adrenalino lygis, todėl kyla kraujospūdis, dažnėja širdies ritmas, o kraujas tampa labiau linkęs krešėti.
Be to, po pabudimo gali ryškiau susiaurėti kraujagyslės. Sveikam žmogui šie pokyčiai dažniausiai nesukelia problemų, tačiau sergant hipertenzija, ateroskleroze ar diabetu toks ryto „šuolis“ gali tapti papildomu stresu širdžiai ir padidinti ūmaus įvykio tikimybę.
Išskiriamas vienas ypač svarbus veiksnys, didinantis riziką: sutrikęs cirkadinis ritmas, tai yra nereguliarus miegas ir nepakankama naktinė regeneracija. Tyrimai sieja prastesnę miego kokybę ir biologinio laikrodžio išbalansavimą su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, nes organizmas patiria didesnę ilgalaikę įtampą.
Ką verta daryti praktiškai?
Nors rizikos visiškai panaikinti neįmanoma, ryto rutina gali turėti reikšmės. Specialistai rekomenduoja vengti staigaus intensyvaus fizinio krūvio iškart pabudus, skirti kelias minutes ramiam įsivažiavimui į dieną ir stebėti savijautą.
Širdžiai palankūs įpročiai išlieka tie patys: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, normalus kūno svoris, rūkymo atsisakymas ir kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolė. Ne mažiau svarbu suvaldyti nuolatinį stresą, nes ilgalaikė įtampa siejama su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais.
Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas, stiprus silpnumas ar skausmas, plintantis į ranką, petį ar žandikaulį, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šie simptomai gali rodyti būklę, keliančią tiesioginę grėsmę gyvybei.
„Jeigu įtariamas infarktas, svarbiausia ne laukti, kol praeis, o kuo greičiau kreiptis skubios pagalbos“, – pabrėžia kardiologai, akcentuodami, kad kiekviena minutė lemia širdies raumens išsaugojimą.
Šaltiniai:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10351570/
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)
https://www.escardio.org/Patient-Information/Chest-pain-and-heart-attack
Leave a Reply