Pripetė buvo įkurta 1970 metais kaip miestas Černobylio atominės elektrinės darbuotojams. Po 1986 metų balandžio 26 dieną įvykusios avarijos miestas per kelias valandas ir dienas tapo masinės evakuacijos vieta, o vėliau – simboliniu branduolinės katastrofos „laiko kapsulės“ pavidalu.
Iš Pripetės buvo evakuota apie 50 000 žmonių, o gyvenimas joje taip ir nebeatsinaujino. Apleisti daugiabučiai, mokyklos, ligoninė, kultūros rūmai ir kiti pastatai iki šiol išlikę, tačiau juos vis labiau ardo drėgmė, korozija ir gamtos sugrįžimas.
Kaip miestas atrodo šiandien
Fotoreportažuose iš Pripetės atsikartoja tie patys vaizdai, kurie tapo visos zonos atpažinimo ženklu: apžėlę kiemai, tušti langai, išdaužyti laiptinių stiklo blokai, ant grindų likę mokyklinių sąsiuvinių fragmentai. Miestas nėra „užšaldytas“ laike – jis nuolat kinta, nes pastatai griūva, o augmenija užima kadaise prižiūrėtas erdves.
Iki plataus masto karo Ukrainoje Pripetė buvo tapusi viena lankomiausių vadinamosios Černobylio atskirties zonos vietų, į kurią vykdavo organizuotos ekskursijos. Lankytojams būdavo taikomos griežtos saugos taisyklės, o maršrutai planuojami taip, kad būtų išvengta radiaciškai „karštų“ taškų.
Kodėl prieiga smarkiai ribojama
Po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo situacija pasikeitė iš esmės: civilinis turizmas į atskirties zoną yra apribotas, o patekimas į Pripetę galimas tik labai ribotam asmenų ratui ir tik darbo tikslais. Viena pagrindinių priežasčių – minų ir nesprogusių šaudmenų grėsmė bei bendra karinių rizikų aplinka.
Papildomą įtampą kelia ir branduolinio saugumo dimensija. Tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad karas branduolinių objektų artumoje didina avarijų, elektros tiekimo sutrikimų ir infrastruktūros pažeidimų riziką, todėl bet kokia nereikalinga civilinė veikla šalia tokių vietų laikoma neatsakinga.
Černobylis po 1986 metų ir šiandienos pamokos
Černobylio avarija laikoma viena didžiausių branduolinių katastrofų istorijoje, o jos padariniai ilgus dešimtmečius formavo radiacinės saugos politiką Europoje. Virš sunaikinto 4-ojo reaktoriaus 2016 metais buvo užstumtas naujasis saugusis gaubtas, skirtas sumažinti radioaktyvių medžiagų patekimą į aplinką ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam tvarkymui.
Pripetė šiandien – ne tik apleistas miestas, bet ir priminimas, kaip greitai moderni infrastruktūra gali tapti negyvenama dėl technologinės avarijos ir geopolitinių sukrėtimų. Dėl to zona išlieka griežtai kontroliuojama, o bet kokie apsilankymai vertinami pirmiausia per saugumo prizmę.
„Prieiga prie atskirties zonos išlieka ribojama dėl saugumo grėsmių, o civiliniams apsilankymams taikomi griežti apribojimai“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovai, komentavę situaciją Ukrainos branduolinių objektų apylinkėse.
Šaltiniai:
https://www.iaea.org/newscenter/focus/ukraine
https://world-nuclear.org/information-library/safety-and-security/safety-of-plants/chernobyl-accident.aspx
https://www.unscear.org/unscear/en/chernobyl.html
https://www.ebrd.com/work-with-us/projects/psd/chernobyl-new-safe-confinement.html
Leave a Reply