Ispanija 2025 metais pripažino 65 319 užsienyje įgytų universitetinių diplomų – tai sudarė 76,3 proc. visų tais metais priimtų akademinio pripažinimo sprendimų. Tokius duomenis pateikė Mokslo, inovacijų ir universitetų ministerija.
Iš visų pripažintų diplomų rekordinę dalį sudarė medicinos kryptis: 30 303 sprendimai buvo susiję su gydytojų kvalifikacija. Ministerijos vertinimu, tai rodo, kad atnaujinta pripažinimo sistema pirmiausia tapo sveikatos apsaugos sektoriaus „greitosios pagalbos“ priemone.
Medikai dominuoja pripažinimuose
Ministerijos ataskaita rodo, kad gydytojai sudarė beveik 80 proc. profesinių kategorijų pripažinimų. Kitų sveikatos sričių rodikliai buvo gerokai mažesni: slaugos diplomai siekė 8,1 proc., sveikatos psichologų – 3,1 proc., kineziterapeutų – 2,1 proc.
Ispanijos valdžia pabrėžia, kad sparčiau judantis diplomų pripažinimas yra ir teisingumo, ir ekonominio efektyvumo klausimas, nes ilgai laukti sprendimų turintys specialistai negali legaliai dirbti pagal profesiją. Ministerija skelbia, kad 2024 metų spalį–2026 metų kovą nebaigtų bylų skaičius sumažėjo nuo 122 890 iki 72 337, tai yra 41,1 proc.
„Migracija yra ekonomikos variklis, žinių variklis ir socialinės transformacijos variklis. Todėl esame įsipareigoję ir imigrantų statuso sureguliavimui, ir akreditavimo sistemos gerinimui“, – sakė mokslo, inovacijų ir universitetų ministrė Diana Morant.
Ar problema tikrai gydytojų trūkumas?
Vis dėlto dalis medikų bendruomenės ragina neapsigauti vien skaičiais. Madrido oficialiosios gydytojų kolegijos (ICOMEM) prezidentas Manuelis Martínez-Sellés teigia, kad paklausą didina gyventojų senėjimas, lėtinių ligų augimas ir paslaugų plėtra, tačiau ilgalaikę įtampą palaiko ir planavimo spragos.
Jo vertinimu, vien diplomų pripažinimo didinimas neturėtų tapti pretekstu atidėti kitas reformas, nes reali problema dažnai slypi darbo sąlygose. Ispanijoje jau ne vienerius metus diskutuojama apie krūvius, neapmokamus viršvalandžius, sezoninį įdarbinimą ir atlygio konkurencingumą, dėl kurių dalis vietos specialistų pasirenka emigraciją.
„Jeigu siūlomos sąlygos būtų tinkamos, gydytojų trūkumo problemos nebūtų“, – sakė Manuelis Martínez-Sellés.
ICOMEM vadovas pripažįsta, kad užsienio gydytojų įdarbinimas gali sumažinti įtampą trumpuoju laikotarpiu, ypač regionuose, kuriuose trūkumas kritinis. Tačiau jis pabrėžia, kad tai savaime nėra struktūrinis sprendimas, jeigu paraleliai nesprendžiami darbo organizavimo ir ilgalaikio personalo planavimo klausimai.
Daugiausia pripažinimų – iš Lotynų Amerikos
Ataskaitoje nurodoma, kad didžioji dalis teigiamų sprendimų tenka Lotynų Amerikos šalims. Kolumbija pagal palankius sprendimus išsiskiria 16 924 atvejais, po jos rikiuojasi Venesuela, Kuba ir Argentina.
Ekspertų teigimu, procesą palengvina bendra kalba ir tai, kad procedūras galima pradėti nuotoliniu būdu, dar negyvenant Ispanijoje. Tai leidžia kandidatams greičiau planuoti persikėlimą ir darbo paieškas, o regionams – greičiau tikėtis papildomų rankų.
Tuo pat metu dalis visuomenės kelia klausimą dėl standartų kartelės, kai diplomai atkeliauja iš skirtingų švietimo sistemų. Medikų atstovai akcentuoja, kad būtent pripažinimo procedūros ir turi užtikrinti reikiamą skaidrumą bei lygiavertiškumą, o diskusija turėtų koncentruotis į procedūrų kokybę, o ne į specialistų kilmę.
Ispanijos valdžia skelbia, kad iki 2027 metų sieks įtvirtinti vienodą šešių mėnesių terminą sprendimams ir kurti Nacionalinę akademinio pripažinimo tarnybą. Tačiau diskusija neslūgsta: ar rekordinių pripažinimų banga taps tvariu sveikatos sistemos stiprinimu, ar tik laikinu sprendimu, kol nebus iš esmės peržiūrėtos darbo sąlygos ir personalo planavimas.
Šaltiniai:
https://www.ciencia.gob.es/InfoGeneralPortal/documento/f9216043-e6d8-47f8-bb63-aae56c86f822
https://www.ciencia.gob.es/Noticias/2026/abril/Morant-presenta-informe-homologaciones-2025.html
https://www.euronews.com/health/2026/04/24/record-numbers-of-foreign-doctors-fill-spains-healthcare-gaps-but-is-it-enough
Leave a Reply