Europos energetikos pertvarka pasiekė lūžio tašką: po 2022 metų energetikos krizės aukštos kainos tebėra našta pramonei ir gyventojams, o kartu didėja spaudimas greitai mažinti išmetimus. „E.ON“ vadovas Leonhardas Birnbaumas teigia, kad kelias į klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 metų įmanomas ir be kainų šoko, tačiau tam reikia keisti prioritetus.
Jo vertinimu, vien per artimiausią dešimtmetį į Europos energijos sistemą reikės investuoti apie 6,6 trilijono eurų, kad būtų pasiekti klimato tikslai. Šios sumos konkuruoja su kitais viešųjų finansų poreikiais, tokiais kaip gynyba, saugumas ar prekybos barjerų suvaldymas, todėl visuomenės jautrumas sąskaitoms tampa kritiniu veiksniu.
Kur slypi pigiausias efektas?
Autorius akcentuoja, kad didžiausią naudą už kiekvieną investuotą eurą duoda elektrifikacija, ypač šildyme ir transporte. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, efektyvumas ir elektrifikacija yra vieni svarbiausių trumpalaikių svertų mažinant išmetimus, nes elektra iš atsinaujinančių išteklių sparčiai pinga ir plečiasi.
„E.ON“ skaičiavimai rodo, kad dėl elektrifikacijos elektros paklausa Europos Sąjungoje iki 2035 metų gali išaugti apie 30 proc., o ilgainiui, išsiplėtus vartojimui, tinklų ir sistemos kaštai būtų paskirstyti platesniam vartotojų ratui. Tokiu atveju, pasak Birnbaumo, specifinės elektros sistemos sąnaudos iki 2050 metų galėtų sumažėti apie 20 proc.
„Kad elektrifikacijos nauda atsiskleistų, reikia mažinti mokesčius ir panaikinti dalį rinkliavų elektrai. Tai padėtų vartotojams, sumažintų subsidijų poreikį ir palengvintų anglies kainodaros spaudimą“, – sakė L. Birnbaumas.
Tinklai ir skaitmenizacija – brangūs, bet būtini
Didelė dalis pertvarkos sėkmės, pasak autoriaus, remiasi į elektros tinklus: be jų neįmanoma greitai integruoti vėjo ir saulės gamybos, prijungti naujų vartotojų ir išnaudoti lankstumo sprendimų. Europos Komisija pabrėžia, kad tinklų modernizavimas ir plėtra yra vienas svarbiausių veiksnių, kad atsinaujinantys ištekliai realiai mažintų kainas ir priklausomybę nuo importo.
L. Birnbaumas akcentuoja ir skaitmenizacijos naudą: išmaniai valdoma paklausa, kaupimas ir dinaminiai tarifai leidžia mažinti poreikį brangioms rezervinėms galioms. Tokia logika sutampa su Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijomis, kad lankstumas ir tinklų pajėgumai taps pagrindiniu sistemos patikimumo ramščiu didėjant atsinaujinančių išteklių daliai.
Vandenilis ir paskutinė mylia
Straipsnyje taip pat pripažįstama, kad kai kurios technologijos, ypač vandenilis, kol kas vystosi lėčiau nei tikėtasi dėl aukštų sąnaudų. Birnbaumas siūlo infrastruktūrą ir investicijas derinti prie realios paklausos, o brangiausius sprendimus diegti tada, kai jie tampa konkurencingesni, taip išvengiant perteklinių kaštų ankstyvoje stadijoje.
Ši pozicija atliepia ir Europos Audito Rūmų kritiką, kad dalis ES vandenilio planų remiasi pernelyg optimistinėmis prielaidomis, o finansavimo ir paklausos neapibrėžtumas gali kelti riziką efektyviam lėšų panaudojimui. Todėl akcentuojama inovacijų svarba: pigesnis švarios šilumos tiekimas, efektyvesnės atsinaujinančių išteklių technologijos, konkurencingesnis vandenilis ir anglies šalinimas gali tapti lūžio taškais.
Autoriaus teigimu, politiniai sprendimai artimiausiais metais nulems, ar Europa sugebės suderinti klimato tikslus, energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą. Tam, pasak jo, reikalingas versliškas taisyklių rinkinys ir aiškus prioritetas priemonėms, kurios duoda didžiausią emisijų mažinimo efektą mažiausiomis sąnaudomis.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2025/06/12/same-game-different-rules-net-zero-transition-without-breaking-the-bank
https://www.iea.org/reports/world-energy-outlook-2024
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en
https://www.eca.europa.eu/en/publications/sr-11-2024
Leave a Reply