Europos Komisijos planas įtvirtinti vadinamąją europinę pirmenybę viešuosiuose pirkimuose Briuselyje sukėlė itin intensyvų lobizmą. Idėjos esmė – kai valstybės institucijos perka prekes ar paslaugas, aiškiau teikti prioritetą Europoje pagamintai produkcijai ir taip stiprinti ES pramonės konkurencingumą.
Ši kryptis siejama su siekiu atsverti Jungtinių Valstijų ir Kinijos pramonės politiką, kai strateginiai sektoriai remiami subsidijomis, o tiekimo grandinės vis dažniau regionalizuojamos. Kritikai įspėja, kad pernelyg griežti kriterijai gali būti laikomi protekcionizmu ir komplikuoti prekybą su partneriais.
Kas yra „pagaminta Europoje“?
Pagal nutekintą dokumento projektą, europinės pirmenybės principas būtų taikomas strateginėms sritims, tarp jų chemijos pramonei, automobilių sektoriui, dirbtiniam intelektui ir kosmoso pramonei. Dokumente taip pat minimi kilmės slenksčiai, kurie apibrėžtų, kokia dalis produkto vertės turi būti sukurta ES, kad jis būtų laikomas atitinkančiu kriterijus.
Projekte nurodyti orientyrai apima 70 proc. ES kilmės ribą elektromobiliams, 25 proc. aliuminiui ir 30 proc. plastikams, naudojamiems langams bei durims. Tokie skaičiai reikštų, kad dalis pasaulinių tiekėjų galėtų prarasti galimybes konkuruoti ES finansuojamuose ar valstybės užsakymuose.
Europos Komisijos pareigūnų vertinimu, Pramonės akceleratoriaus aktas, kuris turėtų įtvirtinti šias taisykles, gali vėl vėluoti. Jis jau buvo atidėtas 2025 metų lapkritį, o dabar rizikuoja nespėti į politinį kalendorių prieš ES vadovų diskusijas dėl konkurencingumo.
Įtampa su partneriais ir ES viduje
Šiaurės ir Baltijos šalys perspėja, kad griežtas režimas gali atgrasyti investicijas ir riboti Europos įmonių prieigą prie pažangių technologijų iš ne ES valstybių. Jų argumentas paprastas: jei taisyklės bus per siauros, tai gali pabranginti projektus ir lėtinti inovacijas, ypač sparčiai besikeičiančiuose sektoriuose.
Tuo pat metu kai kurios valstybės narės siekia, kad europinė pirmenybė būtų atverta panašiai mąstantiems partneriams, jei šie suteikia abipusę prieigą prie viešųjų pirkimų ir prisideda prie ES atsparumo bei ekonominio saugumo tikslų. Toks modelis primintų kompromisą tarp pramonės politikos ir tradicinės ES laisvosios prekybos linijos.
Didžioji Britanija taip pat signalizuoja nerimą dėl galimo protekcionistinio posūkio. Londonas pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonomikos yra glaudžiai susijusios, o automobilių pramonės grandinės dažnai apima abi puses.
„Dabar ne tas momentas gadinti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.
Diskusijos vyksta ir Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Tuo metu Prancūzija, ilgai rėmusi „Made in Europe“ kryptį, teigia, kad politinė inercija Briuselyje jau pakankama, o ginčas persikėlė nuo idėjos prie įgyvendinimo detalių.
Už pramonės politiką atsakingas Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné pabrėžia, kad europinė pirmenybė reikštų reikšmingą ES ekonominės doktrinos pokytį. Dėl to, pasak jo, natūralu, kad kompromisui pasiekti prireiks laiko ir politinių pastangų.
Artimiausi sprendimai parodys, ar ES pasirinks griežtą, siaurai apibrėžtą europinės kilmės modelį, ar lankstesnę schemą, kuri leistų dalį strateginių pirkimų atverti patikimiems partneriams. Verslui tai svarbu dėl kainos, tiekimo rizikų ir galimybės greitai diegti naujas technologijas, o valstybėms – dėl pramonės bazės, darbo vietų ir saugumo.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2026/02/19/made-in-europe-plan-sparks-intense-brussels-lobbying
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/industrial-strategy_en
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade_en
Leave a Reply