Nauja didelės apimties mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad demencijos rizikai svarbus ne tik miego trūkumas, bet ir per ilgas miegas. Analizėje išryškėjo aiški riba, kurioje rizika buvo mažiausia.
Kanados Jorko universiteto tyrėjai apjungė 69 ankstesnių studijų duomenis ir statistiškai įvertino tris su kasdieniais įpročiais susijusius veiksnius: fizinį aktyvumą, sėdėjimo laiką ir miego trukmę. Iš viso apžvalgoje dalyvavo beveik 4,5 milijono žmonių, dalis jų stebėti nuo maždaug 35 metų amžiaus.
7–8 valandos – mažiausios rizikos zona
Tyrėjų skaičiavimai parodė, kad mažiausia demencijos rizika siejosi su 7–8 valandų nakties miegu. Miegant trumpiau nei 7 valandas, demencijos rizika buvo siejama su 18 proc. didesne tikimybe, o miegant ilgiau nei 8 valandas – su 28 proc. didesne tikimybe.
„Reguliarus fizinis aktyvumas, mažiau sėdimo laiko ir tinkama nakties miego trukmė (7–8 valandos) gali būti susiję su mažesne demencijos rizika ir yra potencialiai koreguojami veiksniai“, – rašė tyrėjai publikuotame darbe.
Sėdėjimas ir judėjimas taip pat svarbūs
Apžvalgoje taip pat nustatyta, kad ilgas sėdėjimas ir nepakankamas judėjimas siejosi su prastesniais rezultatais. Didesnė demencijos rizika buvo siejama su sėdėjimu ilgiau nei 8 valandas per dieną ir fiziniu aktyvumu, nesiekiančiu 150 minučių per savaitę.
150 minučių per savaitę riba atitinka plačiai taikomas visuomenės sveikatos gaires, kuriose suaugusiesiems rekomenduojama bent vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Tokie įpročiai siejami ne tik su širdies ir kraujagyslių, bet ir su smegenų sveikata.
Kodėl per ilgas miegas kelia klausimų?
Mokslininkai pabrėžia, kad apžvalga neįrodo priežastinio ryšio: tai yra statistinės sąsajos, o ne tiesioginis įrodymas, kad būtent miegas sukelia ar apsaugo nuo demencijos. Ypač sudėtinga atskirti, kas yra priežastis, o kas pasekmė.
Per ilgas miegas kai kuriais atvejais gali būti ankstyvas sveikatos problemų signalas, įskaitant ir jau prasidedančius neurodegeneracinius procesus, o ne atskiras rizikos veiksnys. Be to, miego trukmė dažnai vertinama pačių žmonių, todėl galimos paklaidos, o miego kokybė ne visada būna įtraukta.
Vis dėlto tyrėjai pažymi, kad judėjimas, mažiau sėdėjimo ir reguliarus miegas teoriškai gali palaikyti smegenų kraujotaką, mažinti uždegiminius procesus ir padėti organizmui efektyviau atlikti biologines funkcijas, svarbias nervų sistemai. Tai vertinama kaip vienas iš realistiškai keičiamų gyvenimo būdo „paketų“, galinčių prisidėti prie rizikos mažinimo.
Demencijos gydymo galimybės vis dar ribotos, todėl daug dėmesio skiriama prevencijai ir rizikos veiksnių kontrolei. Tarptautinėje literatūroje pabrėžiama, kad reikšminga dalis atvejų gali būti susijusi su koreguojamais veiksniais, tokiais kaip fizinis aktyvumas, miegas, širdies ir kraujagyslių sveikata, klausos sutrikimai ir kiti.
Autoriai ragina ateities tyrimuose ilgiau stebėti vidutinio amžiaus žmones ir vertinti, kaip laikui bėgant kinta miegas, sėdėjimas ir fizinis aktyvumas. Taip būtų galima tiksliau suprasti, kurie pokyčiai iš tiesų mažina riziką, o kurie tampa ankstyvu simptomu.
Šaltiniai:
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0343621
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
Leave a Reply