Šeštadienį Izraelis ir Iranas surengė naujų atakų vienas prieš kitą – tai naujausias smūgių etapas nuo tada, kai vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos kartu su Izraeliu sudavė smūgių Teheranui.
Tuo pat metu JAV, remiantis žiniasklaidos pranešimais, į Artimuosius Rytus siunčia dar tūkstančius jūrų pėstininkų, nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė apie galimą amerikiečių karinių operacijų regione „palaipsnį mažinimą“.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienio atakos buvo nukreiptos į „Irano teroristinį režimą“ Teherane, taip pat į „„Hezbollah“ taikinius“ Beirute. Izraelis taip pat teigė identifikavęs raketas, paleistas iš Irano Izraelio teritorijos kryptimi.
Pranešama, kad Teheranas paleido dvi balistines raketas į Diego Garsiją – bendrą JAV ir Jungtinės Karalystės karinę bazę Indijos vandenyne, tačiau bazės nepataikė.
Jungtinės Karalystės vyriausybė pasmerkė tai, ką pavadino „neapgalvotais Irano smūgiais“, ir patvirtino Londono sutikimą Vašingtonui naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis atakoms prieš Irano „raketų objektus ir pajėgumus, naudojamus atakuoti laivus Hormūzo sąsiauryje“. Taip pat pranešta, kad Jungtinė Karalystė glaudžiai dirba su tarptautiniais partneriais siekdama parengti „gyvybingą planą“ tarptautinei laivybai Hormūzo sąsiauryje apsaugoti.
Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų gynybos ministerijos šeštadienį pareiškė reaguojančios į artėjančias raketų ir dronų grėsmes – konfliktas toliau persimeta ir į Persijos įlankos valstybes.
D. Trumpas vėlų penktadienio vakarą socialiniame tinkle „„Truth Social““ teigė, kad Vašingtonas „labai priartėjo prie tikslų įgyvendinimo“, todėl esą svarsto apie JAV karinės kampanijos prieš Iraną „palaipsnį mažinimą“.
Jis vardijo, kad tikslai apima Irano raketinių pajėgumų „visišką susilpninimą“, gynybos pramonės bazės „sunaikinimą“, Irano karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų „eliminavimą“, Irano atitolininimą nuo branduolinių pajėgumų bei JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose apsaugą.
Vis dėlto tokie pareiškimai kertasi su pranešimais, jog JAV į regioną siunčia daugiau karių ir karo laivų, taip pat prašo Kongreso papildomų 200 mlrd. dolerių karo finansavimui.
Konfliktas paveikė ir pasaulines energijos rinkas – naftos kainos šoktelėjo. Tai siejama tiek su Izraelio smūgiais Irano didžiuliams jūroje esantiems dujų telkiniams, tiek su Irano sprendimu uždaryti Hormūzo sąsiaurį – itin svarbų prekybos kelią, kuriuo gabenama reikšminga pasaulio naftos ir gamtinių dujų dalis.
„Hormūzo sąsiaurį prireikus turės saugoti ir prižiūrėti kitos šalys, kurios juo naudojasi – Jungtinės Valstijos to daryti neprivalo. Jei mūsų paprašys, padėsime šioms šalims jų pastangose Hormūze, tačiau to neturėtų reikėti, kai Irano grėsmė bus panaikinta“, – rašė D. Trumpas įraše socialiniame tinkle „„Truth Social““.
Penktadienį JAV taip pat pranešė laikinai švelninančios sankcijas Irano naftai, siekdamos sumažinti trumpalaikį smūgį pasaulio rinkoms. Tuo pat metu D. Trumpas kritikavo NATO sąjungininkus, pavadindamas juos „bailiais“, esą atsisakančiais prisidėti prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną bei padėti atverti Hormūzo laivybos kelią.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Irano raketų veikimo nuotolis leidžia pasiekti ir Europos sostines, tačiau Jungtinė Karalystė teigia neturinti konkretaus vertinimo, jog Iranas šiuo metu taikytųsi į Jungtinę Karalystę.
Be to, pranešama, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance’as balandį turėtų vykti į Budapeštą, siekdamas paremti ministrą pirmininką Viktorą Orbáną.
Europos Komisijos energetikos komisaras Danas Jørgensenas ragina ES valstybes būti lankstesnes pildant dujų atsargas.
Tuo metu Šveicarijos vyriausybė, remdamasi šalies neutralumo politika, skelbia nepatvirtinsianti jokių naujų licencijų karo paskirties medžiagos eksportui į konfliktuose dalyvaujančias valstybes.
Leave a Reply