Socialiniuose tinkluose plinta teiginiai, kad burnos skalavimo skystis esą didina kraujospūdį ir gali pakenkti širdžiai. Tokios žinutės remiasi idėja, kad priemonė sunaikina naudingas burnos bakterijas, kurios prisideda prie kraujagyslių sveikatos.
Mokslininkai iš tiesų pripažįsta, kad burnos mikrobioma atlieka svarbų vaidmenį ne tik dantų, bet ir viso organizmo sveikatai. Burnoje gyvenančios bakterijos padeda palaikyti pusiausvyrą, o dalis jų dalyvauja procese, kuris susijęs su kraujospūdžio reguliavimu.
Vienas svarbiausių mechanizmų yra nitratų virtimas nitritais, o vėliau azoto oksidu. Nitratai į organizmą patenka su maistu, ypač su lapinėmis daržovėmis, o azoto oksidas padeda reguliuoti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį.
Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį?
Keli nedideli intervenciniai tyrimai parodė, kad naudojant stipriai antibakterinį skalavimo skystį gali keistis burnos bakterijų sudėtis ir mažėti nitritų kiekis. Tokiose studijose fiksuotas ir nedidelis kraujospūdžio padidėjimas, ypač kai priemonė buvo naudojama kelis kartus per dieną.
Svarbi detalė ta, kad daugelyje šių tyrimų naudotas chlorheksidinas. Tai stiprus antiseptikas, kuris paprastai rekomenduojamas trumpam laikui, pavyzdžiui, sergant dantenų ligomis ar po odontologinių procedūrų, o ne kasdienei ilgalaikei burnos priežiūrai.
Chlorheksidinas veikia plačiai ir gali slopinti bakterijas, kurios dalyvauja nitratų virtimo procese. Dėl to jis patogus moksliniams tyrimams, tačiau tokie rezultatai nebūtinai atspindi, kas vyksta vartojant švelnesnes, kasdienes priemones.
Kodėl svarbi sudėtis?
Tyrimuose, kur lygintos skirtingos priemonės, švelnesni skalavimo skysčiai ar paprastas vanduo dažniau išlaikė įprastą nitratų virtimą nitritais. Tuo metu stipresnio antibakterinio poveikio produktai, pavyzdžiui, su cetilpiridinio chloridu, šį procesą gali slopinti labiau.
Diskusijų kelia ir alkoholis kai kurių produktų sudėtyje, tačiau mokslinių duomenų, kurie aiškiai atskirtų vien etanolio poveikį burnos mikrobiomai ir širdies bei kraujagyslių sistemai, kol kas trūksta. Dėl to vienareikšmiškų išvadų apie alkoholio turinčias priemones daryti negalima.
Ilgalaikiai duomenys ir praktinės išvados
Ilgalaikiame stebėjimo tyrime, kuriame dalyvavo keli šimtai suaugusiųjų, geresnė kasdienė burnos higiena, tokia kaip dantų valymas ir tarpdančių priežiūra, buvo siejama su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tuo metu įprastas burnos skalavimo skysčio naudojimas aiškios įtakos širdies baigtims neparodė.
Bendra mokslinių įrodymų kryptis rodo, kad didžiausia rizika siejama su stipriais antiseptikais, ypač chlorheksidinu, jei jie vartojami dažnai ir ilgai. Kasdienės, švelnesnės priemonės, tikėtina, rečiau reikšmingai paveikia nitratų virtimo grandinę, tačiau tyrimų dar nepakanka, kad būtų galima garantuoti visišką neutralumą visais atvejais.
Specialistai paprastai pataria skalavimo skystį rinktis pagal poreikį ir sudėtį, o stiprius antiseptikus naudoti tik trumpais kursais, kai juos rekomenduoja odontologas. Taip pat pabrėžiama, kad negydomos dantenų ligos ir lėtiniai burnos uždegimai patys gali būti susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl burnos sveikatos priežiūra išlieka svarbi.
Jei turite padidėjusį kraujospūdį, vartojate vaistus ar planuojate ilgiau naudoti antiseptinį skalavimo skystį, verta pasitarti su gydytoju ar odontologu. Svarbiausia priemonė kasdien lieka paprasta: nuoseklus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir reguliarūs vizitai pas odontologą.
Šaltiniai:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3605573/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30881924/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25359409/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26778277/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36737459/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39077523/
https://www.nature.com/articles/nrd2466
Leave a Reply