BRIUSELIS — JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas įvesti prekybos embargo Ispanijai dar kartą supurtė Europos Sąjungą ir privertė Bendrijos lyderius telktis aplink Madridą.
D. Trumpas antradienį sukritikavo Ispaniją po to, kai Madridas atsisakė leisti JAV kariniams lėktuvams naudotis šalies oro bazėmis atakoms prieš Iraną. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas trečiadienį laikėsi savo pozicijos ir penktą dieną trunkantį JAV bei Izraelio pradėtą karą prieš Iraną pavadino neteisėtu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skubiai stojo P. Sánchezo pusėn ir pareiškė solidarumą dėl „pastarųjų ekonominės prievartos grasinimų“, nukreiptų prieš Ispaniją. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad „ES visada užtikrins, jog jos valstybių narių interesai būtų visiškai apsaugoti“.
Šis D. Trumpo konfliktas su ES valstybe kyla praėjus kelioms savaitėms po jo pareiškimų apie ketinimą aneksuoti Grenlandiją — savivaldą turinčią Danijos teritoriją. Tuomet įtampa išbandė transatlantinius santykius, o Europos Parlamento nariai pristabdė pernai vasarą D. Trumpo golfo kurorte Škotijoje pasiektą dvišalį prekybos susitarimą.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, buvęs Ovaliajame kabinete, kai D. Trumpas išsakė savo kaltinimus, teigė: „Nėra jokios galimybės, kad Ispanija, būdama ES narė, prekybos srityje bus traktuojama ypač blogai.“ Jis pridūrė norintis viešai netaisyti D. Trumpo.
Vėliau, kalbėdamas Vokietijos žiniasklaidai, F. Merzas buvo atviresnis.
„Čia, Vašingtone, jie žino, kad mes, europiečiai, pasiekėme ribą, kiek dar esame pasirengę priimti. Susidariau įspūdį, kad prezidentas ir jo komanda tai taip pat supranta“, – sakė F. Merzas.
Per Grenlandijos krizę ES vengė skubėti su griežta reakcija ir pabrėžė išlaikytą vienybę, padėjusią sušvelninti situaciją. Tačiau dabar Bendrija susiduria su D. Trumpu, kurį papiktino praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti esminę jo muitų darbotvarkės dalį. Nors teismas atmetė plačiuosius „atsakomuosius“ muitus, D. Trumpo patarėjai tvirtina, kad sprendimas patvirtino jo teisę taikyti ekonominį embargo kitai valstybei.
Šį kartą D. Trumpas savo pyktį lieja ne ant mažiau nei 60 tūkst. gyventojų turinčios Arkties salos, o į 50 mln. gyventojų valstybę, kurios ekonomika siekia apie 1,7 trln. JAV dolerių.
Ispanija yra ketvirta pagal dydį ES ekonomika ir didelė JAV suskystintų gamtinių dujų pirkėja — jos sudarė, vertinama, apie 30 proc. šalies dujų poreikio praėjusiais metais. Eksporto srityje Ispanija į JAV parduoda alyvuoges, vyną ir kosmetiką.
Ispanijos eksportas į JAV 2025 m. siekė kiek daugiau nei 16 mlrd. eurų, o prekybos deficitas pernai sudarė 13,4 mlrd. eurų. Ispanijos finansų ekspertai teigia, kad visiškai užblokavus komercinius ryšius amerikiečiai teoriškai galėtų prarasti daugiau.
Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas teigė perdavęs Vokietijos kolegai Johannui Wadephului savo „nuostabą“ dėl to, kad F. Merzas, D. Trumpo atakų akivaizdoje, neparodė daugiau solidarumo.
„Prieš kelias savaites D. Trumpas grasino Danijai, Vokietijai ir kitiems dėl Grenlandijos. Šiandien taikinys yra Ispanija. Rytoj tai vėl gali būti Vokietija ar bet kuri kita ES narė. Dabar kaip niekada svarbu išlikti vieningiems“, – teigė vienas nacionalinis pareigūnas, sutikęs kalbėti anonimiškai dėl temos jautrumo.
Europos Komisija taip pat rimtai įvertino grėsmę ir trečiadienį pažadėjo „užtikrinti, kad Europos Sąjungos interesai būtų visiškai apsaugoti“.
„Esame visiškai solidarūs su visomis valstybėmis narėmis ir jų piliečiais, o per bendrą prekybos politiką esame pasirengę prireikus imtis veiksmų, kad apgintume ES interesus“, – sakė Europos Komisijos atstovo pavaduotojas Olofas Gillas.
Kol kas neaišku, kaip D. Trumpas apskritai galėtų įvesti visiškai sandarų embargo Ispanijai, nes ES veikia kaip 27 valstybių bendra rinka be vidinių barjerų, todėl praktikoje tokias priemones būtų palyginti lengva apeiti.
Vis dėlto, net ir po to, kai buvo panaikinti jo plataus masto „atsakomieji“ muitai, D. Trumpas tebeturėtų teisinių priemonių taikyti Ispanijai skausmingas priemones — kaip jis darė, kai padidino muitus Brazilijai dėl buvusio prezidento Jair Bolsonaro įkalinimo.
D. Trumpas galėtų nurodyti pradėti tyrimą pagal 1974 m. JAV prekybos įstatymo 301 skirsnį, kuris apima diskriminaciją prekyboje. Kita alternatyva — tyrimas pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsnį dėl importo, kuris gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Teisiniu požiūriu taip, tai įmanoma, tačiau, žinoma, yra apribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos praktikos grupės „White & Case“ partneris Charlesas Julienas.
„Pagal 301 skirsnį JAV prekybos atstovas gali taikyti įvairias priemones. Tai apima muitus ir apribojimus — tai dažniausiai naudojamos priemonės. Taip pat galimas prekybos susitarimų nuolaidų atšaukimas arba sustabdymas“, – aiškino Ch. Julienas.
Jis pabrėžė, kad situacija vis dar „labai neaiški“, o tikėtina, jog tokiam tikslui galėtų būti pasitelktos ir kitos JAV teisės aktų nuostatos.
Vis dėlto D. Trumpo planams kliūtis — bet kokioms priemonėms reikėtų išankstinio tyrimo, kuris gali trukti iki vienų metų.
Tuo metu pasitikėjimas JAV Europos Parlamente, kur vis dar svarstoma, ar pritarti susitarimui, pasiekė naujas žemumas.
Europos Parlamento prekybos srities lyderiai trečiadienį dar kartą nusprendė atidėti balsavimą dėl teisės akto, kuris leistų ES įgyvendinti savo susitarimo dalį — pirmiausia panaikinti muitus JAV pramoninėms prekėms.
„Prekybos grasinimas ES valstybei blogina nuotaikas Parlamente“, – teigė Vokietijos žaliųjų atstovė, prekybos komiteto narė Anna Cavazzini.
Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai vienas Komisijos narys kreipėsi į JAV kolegas, europiečių skundai dėl didelių plieno muitų vis dar nėra išspręsti. Tuo pat metu dalis parlamentarų remia pataisas, kurios užtikrintų, kad D. Trumpo administracija laikytųsi pernai pasiekto susitarimo. Be to, beveik 40 valstybių svarsto planą, kaip išsaugoti Pasaulio prekybos organizaciją arba, jei jos išgelbėti nepavyktų, sukurti naują prekybos tvarką.
Leave a Reply