Lenkijos opozicinė partija PiS pristato mokesčių planą, kurio įgyvendinimas, autoriaus skaičiavimais, valstybei kainuotų apie 12 mlrd. eurų. Viena pagrindinių priemonių – grąžinti sveikatos draudimo įmokos taisykles į ankstesnį modelį, kad daliai verslo mokėjimai sumažėtų.
Mokesčių plano autorius dr. hab. Mariusz Andrzejewski Lenkijos žiniasklaidai aiškino, kad pokyčiai labiausiai paliestų individualiai dirbančius ir smulkųjį verslą. Pasak jo, tikslas – padidinti verslo investicijas ir kartu sumažinti spaudimą įmonių pinigų srautams.
Sveikatos įmoka: grįžimas prie ankstesnės tvarkos
PiS siūlo atsisakyti po pastarųjų reformų įvesto sprendimo, kai sveikatos įmoka labiau priklauso nuo pajamų ir pasirinktos apmokestinimo formos. Vietoje to būtų grįžtama prie fiksuotesnio, labiau prognozuojamo mokėjimo principo, kuris, pasak plano rengėjų, leistų daugeliui mokėti mažiau.
Kaip pavyzdį M. Andrzejewski nurodė atvejį, kai dirbantysis pagal vadinamąjį vienodą tarifą dabar per metus sumoka daugiau nei 3 200 eurų, o po pakeitimų mokėtų kiek daugiau nei 1 100 eurų. Kituose režimuose, teigiama, mėnesio sutaupymai galėtų siekti maždaug 80–160 eurų.
„Siūlome grįžti prie ankstesnių sveikatos įmokos taisyklių – fiksuoto mokėjimo modelio, kad verslas mokėtų pastebimai mažiau“, – sakė Mariusz Andrzejewski.
Kaina biudžetui ir argumentai apie šešėlį
Planas pristatomas pripažįstant, kad jam reikėtų didelių viešųjų finansų resursų – apie 12 mlrd. eurų. Kartu teigiama, kad dalį sumos būtų galima kompensuoti mažinant šešėlinę ekonomiką ir gerinant mokesčių surinkimą.
Autorius remiasi vertinimu, kad šešėlis Lenkijoje sudaro apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo skaičiavimu, tai reikštų šimtus milijardų eurų ekonominės veiklos, kuri, sumažinus šešėlį, galėtų labiau prisidėti prie biudžeto pajamų.
Investicijos ir deficitas – jautriausios vietos
PiS mokesčių plano logika paremta prielaida, kad verslas, gavęs daugiau aiškumo ir mažesnę mokestinę naštą, aktyviau investuos. M. Andrzejewski tvirtino, kad vien vartojimo augimo neužtenka, o investicijų dalies didinimas iki daugiau nei 20 proc. BVP būtų reikšmingas postūmis ekonomikai.
Tačiau diskusijose neišvengiamai grįžtama prie valstybės deficito ir sveikatos sistemos finansavimo. Planą pristatant pabrėžiama, kad sveikatos apsaugai planuojamos itin didelės išlaidos, o siūlomas sveikatos įmokos pakeitimas, pasak autoriaus, sumažintų sistemos pajamas maždaug 1,2 mlrd. eurų.
Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie pakeitimai turi dvi puses: jie gali pagerinti verslo aplinką, bet kartu didina spaudimą biudžetui, jei kompensuojančios priemonės neįgyvendinamos. Galutinis poveikis priklausytų nuo to, ar pavyktų realiai sumažinti šešėlį ir ar kartu būtų peržiūrėtas sveikatos sistemos lėšų panaudojimo efektyvumas.
Leave a Reply