BRIUSELIS — ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius dar praėjusių metų rudenį perdavė Europos verslo, valstybių narių sostinių ir europarlamentarų nerimą aukštiems „Trumpo administracijos“ pareigūnams: Vašingtono plečiami muitai esą rizikuoja pažeisti prekybos susitarimą, pasiektą vos prieš kelias savaites.
Rugsėjo 30 d. 2025 m. datuotame laiške ir žinutėse, su kuriomis susipažino „POLITICO“, M. Šefčovičius rašė, kad dideli JAV muitai prekėms, kurių sudėtyje yra plieno, ardo prekybos paliaubas, įtvirtintas bendrame pareiškime, paskelbtame kiek daugiau nei prieš mėnesį.
Kreipdamasis į JAV prekybos atstovą Jamiesoną Greerį ir prekybos sekretorių Howardą Lutnicką, Europos Komisijos narys taip pat perdavė nuogąstavimus dėl papildomų JAV prekybos tyrimų ir dėl to, kad „Trumpo administracija“ nepadarė išimčių muitams daliai europietiškų prekių.
Ši korespondencija, paviešinta po „POLITICO“ pateikto informacijos laisvės prašymo, parodo, kaip greitai ėmė blėsti pasitikėjimas susitarimu, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiekė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jo golfo kurorte Turnberyje, Škotijoje, liepos 27 d. Tąkart sutarta, kad daugumai Europos eksporto į JAV būtų taikomas 15 proc. muitas, o ES panaikintų visus muitus JAV pramoninėms prekėms. Susitarimas iš karto sulaukė kritikos kaip pernelyg vienpusiškas.
Nors M. Šefčovičius šiuos klausimus kėlė ir viešai, jie iki šiol, pasak publikacijos, nėra išspręsti.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino teisės aktus, reikalingus Turnberio susitarimui įgyvendinti, tačiau su keliais pakeitimais. Vienas jų numato atidėti įsigaliojimą, kol JAV atsisakys gerokai didesnių muitų šimtams plieno išvestinių gaminių — nuo automobilių detalių iki chemijos, plastikų ir baldų komponentų.
„ES suinteresuotosios šalys, rinkėjai ir verslai vis dažniau reiškia rimtą susirūpinimą“, – 2025 m. rugsėjį M. Šefčovičius rašė žinutėse J. Greeriui ir H. Lutnickui.
Laiške jis atskirai aptarė 50 proc. JAV muito išplėtimą daugiau kaip 400 produktų, kuriuose yra plieno ir aliuminio. Šis sprendimas priimtas po tyrimo pagal 1962 m. JAV prekybos plėtros akto 232 skyrių, leidžiantį taikyti muitus nacionalinio saugumo pagrindu.
Jis taip pat nurodė naujus 232 skyriaus tyrimus, teigdamas, kad jie „rodo poslinkį nuo esminio mūsų susitarimo tikslo ir dvasios – užtikrinti nuspėjamumą ir stabilumą transatlantinėje prekyboje“.
„POLITICO“ gruodžio 2 d. pateikė Europos Komisijai informacijos laisvės prašymą suteikti prieigą prie susirašinėjimo dėl prekybos susitarimo. Europos Komisija praleido sausio 23 d. terminą neprašydama pratęsimo ir dokumentus paviešino tik kovo 25 d., po pakartotinio kreipimosi.
Bendras pareiškimas, paskelbtas rugpjūčio 21 d., iš esmės nustatė 15 proc. muito „lubas“ daugumai ES prekių eksporto — tokį pat tarifą numatyta taikyti automobiliams, medienos gaminiams, vaistams ir puslaidininkiams, nepriklausomai nuo vykstančių JAV prekybos tyrimų rezultatų.
Tačiau dėl plieno ir aliuminio jame nebuvo tvirtų įsipareigojimų: tik nurodyta, kad abi pusės ketina svarstyti bendradarbiavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos ir užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, įskaitant tarifines kvotas, kai daliai importo taikomos išimtys nuo muitų.
Pasak publikacijos, dar iki bendro pareiškimo paskelbimo „Trumpo administracija“ rugpjūčio 19 d. ėmėsi veiksmų, kuriuos ES vertino kaip susitarimo pažeidimą.
Laiške M. Šefčovičius išreiškė susirūpinimą dėl Vašingtono sprendimo į 50 proc. muito sąrašą įtraukti ir prekes, kuriose yra plieno.
„Pagal mūsų susitarimą ir daugybę diskusijų šiam eksportui turėjo būti taikomas daugiausia 15 proc. bendras tarifas. Tačiau dabar dėl 50 proc. muito jų plieno ir aliuminio daliai bei didelės administracinės naštos jos susiduria su gerokai didesniais tarifais“, – rašė jis.
M. Šefčovičius skaičiavo, kad JAV muitų išplėtimas palietė ES eksportą, kurio vertė siekia 55,7 mlrd. JAV dolerių.
„Norėčiau paprašyti, kad JAV imtųsi būtinų veiksmų ir užtikrintų, jog ES eksportui, kuris dabar priskiriamas plieno ir aliuminio išvestiniams gaminiams, būtų taikomas tik vienas, bendras ir ne didesnis kaip 15 proc. muitas, ir kad jam nebūtų taikomi papildomi muitai ar administraciniai reikalavimai“, – pridūrė jis.
„POLITICO“ nurodo prašęs prieigos prie visų susirašinėjimų, tačiau dokumentuose nematyti, kad J. Greeris ar H. Lutnickas būtų atsakę į M. Šefčovičiaus žinutes. „WhatsApp“ ekrano nuotraukoje matyti dvi mėlynos varnelės, rodančios, kad žinutė buvo perskaityta.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad JAV pareigūnai neatsakė, Europos Komisijos atstovo pavaduotojas Olofas Gillas nesutiko su tokia išvada ir teigė, kad M. Šefčovičius nuolat bendrauja su JAV kolegomis.
„Komisaras nuolat palaiko ryšį su savo kolegomis JAV. Daryti tokią išvadą būtų netikslu“, – sakė O. Gillas.
Vašingtonas esą ne kartą žodžiu patikino, kad laikysis Turnberio susitarimo. Skelbiama, kad tai šį mėnesį pokalbyje su M. Šefčovičiumi pakartojo ir JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
JAV prekybos atstovas J. Greeris panašias garantijas pateikė ir Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkui Berndui Langei po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas praėjusį mėnesį panaikino pirminius D. Trumpo muitus. Šiuo metu galioja 10 proc. laikinas tarifas.
Rugsėjo 30 d. laiške ES prekybos vadovas taip pat ragino JAV kolegas įgyvendinti bendrame pareiškime prisiimtą įsipareigojimą parengti „bendrus sprendimus, kurie apsaugotų mūsų ekonomikas nuo pasaulinės perteklinės plieno ir aliuminio gamybos“.
Šis prašymas nuskambėjo prieš pat tai, kai Europos Komisija spalio 7 d. pasiūlė padvigubinti ES muitus plienui iki 50 proc., taip juos sulyginant su JAV tarifais, ir beveik perpus sumažinti be muito taikomas importo kvotas. Briuselis siekia, kad šios priemonės įsigaliotų iki birželio pabaigos, kai pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles baigs galioti esamos ES plieno rinkos apsaugos priemonės.
Publikacijos pabaigoje pateikiami ir su tema nesusiję teiginiai, kuriuose minimi rinkimai Vengrijoje ir Prancūzijoje bei pareiškimai apie Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.
Leave a Reply