„Makłowicz ir sūnūs“ pica iš „Biedronka“ sukėlė „salami-gate“: štai kas buvo pakuotėje

Kai ant pakuotės matome garsaus kulinarinio keliautojo vardą, lūkesčiai automatiškai išauga. Už 17,99 zl gauname produktą, pozicionuojamą kaip premium klasės – ir, kas svarbu, tai ne šaldyta, o atšaldyta pica, kuri, bent jau teoriškai, turėtų siūlyti daugiau šviežumo ir kokybės. Pirkėjams siūlomi du klasikiniai variantai: aštresnė „Diavola“ ir sūrių mėgėjams skirta „Quattro Formaggi“.

Socialiniuose tinkluose kilęs skandalas susijęs būtent su „Diavola“ versija. Internautai ėmė masiškai dalintis nuotraukomis, kuriose, nuėmus popierinę juostą nuo pakuotės, atsiveria visai kitoks vaizdas nei tas, kurį žada permatomas langelis etiketėje.

Ištraukus picą iš dėžutės, įspūdis greitai subliūkšta. Mūsų bandytame egzemplioriuje, kaip ir daugeliui kitų pirkėjų, pavyko suskaičiuoti tiksliai keturias „spianata“ saliamio riekeles. Jos buvo išdėliotos itin tiksliai kraštuose (po dvi viršuje ir apačioje) taip, kad idealiai užpildytų permatomas pakuotės vietas. Tuo tarpu picos vidurys, kuris parduotuvėje lieka paslėptas po kartonu, buvo beveik be mėsos. Pirkėjai tai įvertino kaip nesėkmingą vizualinį marketingą ir bandymą manipuliuoti.

Prekės ženklo reakcija buvo greita – tai nestebina, turint omenyje didelį visuomenės pasitikėjimą, kurį yra sukaupęs Robertas Makłowiczius. Oficialioje „Makłowicz ir sūnūs“ paskyroje socialiniuose tinkluose pasirodė pareiškimas.

Pažvelgus į „Diavola“ pakuotės nugarėlę (390 g), sudėtis iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarkinga ir „švari“ – tai vienas iš šio prekės ženklo bruožų. Nors 9 proc. saliamio dalis šioje kategorijoje laikoma nebloga, būtent jo paskirstymas ant picos tapo konflikto priežastimi. Lieka klausimas, kaip tai atsispindi realiame skonyje.

Nusprendėme patikrinti, ar skonis kompensuos „saliamio paieškas“ po pakuotės juosta. Picą paruošėme pagal gamintojo instrukciją, tačiau degustacija paliko daugiau klausimų nei susižavėjimo.

Nors picos padas plonas, kraštai – nepaisant žadančios struktūros – po iškepimo pasirodė gan kieti. Iki elastingos, aromatingos tešlos, kokią įprasta sieti su itališkais receptais, šiam produktui buvo toli. Didžiausias nusivylimas – priedų skurdumas. Kaip bandymo metu pastebėjo mano vyras: „Stebuklo nėra – ponas Robertas pagailėjo ne tik saliamio, bet ir sūrio.“

Iš tiesų mocarela nesudarė sodraus, kreminio sluoksnio, o keturios pavienės saliamio riekelės visumai charakterio nesuteikė. Be to, žadėtas „Diavola“ aštrumas buvo vos juntamas. Tie, kurie tikėjosi „velniško“ aitrumo, gavo veikiau blankią, drungną versiją.

Nusivylimas dar didesnis dėl to, kad ankstesni „Makłowicz ir sūnūs“ produktai – pavyzdžiui, populiarūs padažai (ypač azijietiški) ar alyvuogių aliejus – dažnai būdavo visai pavykę savo kainos kategorijoje. Atšaldytos picos atveju pritrūko kruopštumo ir dosnumo ingredientams, todėl galutinis rezultatas palieka ryškų nepasitenkinimą.

Už 17,99 zl parduotuvėse nesunku rasti produktų su gausesniu uždaru ir skanesne tešla. „Salami-gate“ parodė, kad socialinių tinklų laikais bet koks taupymas ingredientams greitai išlenda į viešumą. Belieka tikėtis, kad gamybos pakeitimai apims ne vien riekelių dėliojimą, bet ir jų kiekį. Atrodo, kad ši pica pirmiausia skirta tiems, kurie simpatiją mėgstamam kritikui kelia aukščiau už skonį.