Kaip ir kepant karnavalinius žagarėlius ar spurgas, taip ir maltiniai būna skanesni, jei juos kepate ant paprastų kiaulinių taukų. Šis riebalas šiandien nėra itin populiarus, nors anksčiau buvo naudojamas beveik viskam. Be to, paaiškėjo, kad jis nėra toks blogas, kaip buvo piešiama dar prieš keliolika metų. Vartojant saikingai, jis gali turėti ir tam tikrų privalumų, o kepimui aukštoje temperatūroje tinka puikiai.
Kiauliniai taukai išlieka stabilūs net esant labai aukštai temperatūrai, todėl kepant maltinius neprisvyla, nerūksta ir neišskiria tiek daug nepageidaujamų junginių. Dar vienas privalumas – jie tolygiai perduoda šilumą, todėl mėsa mažiau prisigeria riebalų. Dėl to maltiniai gali išeiti lengvesni nei kepti aliejuje, o jų paviršius – maloniai traškus.
Dėl aukštos dūmų temperatūros (apie 190–200 laipsnių Celsijaus) taukai dažnai laikomi saugesniu pasirinkimu nei dalis augalinių aliejų, kurie kaitinami lengviau oksiduojasi. Įdomu tai, kad šiuolaikinės taukų sudėties analizės rodo: beveik pusę juose esančių riebalų sudaro oleino rūgštis – tas pats junginys, kuris yra vienas svarbiausių alyvuogių aliejaus komponentų.
Aukštos kokybės taukai taip pat gali būti natūralus vitamino D šaltinis. Jų struktūra padeda išgauti išskirtinį traškumą ir tradicinį kotletų aromatą, neįtraukiant į racioną transriebalų, kurie būdingi daliai kietintų augalinių riebalų.
Į faršą verta įmaišyti ant taukų pakepintų svogūnų – tuomet maltiniai bus sultingesni, o skonis taps švelnesnis ir kremiškesnis.
Ingredientai:
Gaminimo būdas:
Leave a Reply