Kalamondina (dar vadinama Citrus microcarpa) – visžalis citrusinis augalas, natūraliomis sąlygomis užaugantis maždaug 1–3 metrų aukščio. Augimą galima lengvai reguliuoti genėjimu, todėl ji puikiai tinka tiek žiemos sodams, tiek auginimui namuose vazone. Induose augalas būna mažesnis, tačiau vis tiek gausiai žydi ir mezga vaisius.
Didelis šio augalo privalumas – dekoratyvumas. Nuo pavasario pasirodo smulkūs, balti, intensyviai kvepiantys žiedai, kurie patalpas pripildo citrusų aromato. Lapai ovalūs, blizgūs, sodriai žali, todėl kalamondina interjerą puošia visus metus. Svarbu ir tai, kad ji gali vaisius brandinti beveik nepertraukiamai – mūsų klimato sąlygomis citrusai dažniausiai subręsta žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Šis augalas atsirado sukryžminus mandariną su japonišku kumkvatu. Jam būdingi oranžiniai vaisiai su plona, valgoma žievele. Skirtingai nei mandarinų, jų nebūtina lupti – vaisių galima valgyti visą.
Nors vaisiai nedideli, jų maistinė vertė įspūdinga. 100 g kalamondinų yra apie 12 kcal, labai mažai riebalų ir nedaug baltymų, tačiau netrūksta skaidulų bei pektinų. Šios medžiagos gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir prisidėti prie „blogojo“ LDL cholesterolio mažinimo.
Ypatingo dėmesio verta vitamino C koncentracija – apie 27 mg 100 g, tai sudaro beveik trečdalį dienos normos. Reguliarus kalamondinų vartojimas gali padėti palaikyti imunitetą, ypač per peršalimo sezoną. Vitaminas C taip pat dalyvauja kolageno gamyboje, todėl svarbus odos būklei ir audinių atsistatymui.
Be to, vaisiuose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, taip pat B grupės vitaminų. Dėl mažo cukraus kiekio ir žemo glikeminio indekso tai gali būti racionalus pasirinkimas žmonėms, siekiantiems stabilesnio gliukozės lygio. Tradicinėje Azijos medicinoje kalamondinų sultys buvo vartojamos peršalus, kosint ar esant skrandžio negalavimams – joms priskirtas priešuždegiminis, virškinimą palaikantis ir lengvai detoksikuojantis poveikis.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad, kaip ir kiti citrusai, kalamondina yra rūgšti, todėl vartojant per daug gali dirginti skrandį.
Kalamondinų skonis – išskirtinis. Saldoka, plona žievelė kontrastuoja su labai rūgščiu, sultingu minkštimu. Aromate galima pajusti citrinos ir laimo natas, kartais – vos juntamą ananaso ar abrikoso atspalvį. Valgyti daug vaisių žalių gali būti nelengva, todėl dažniau jie naudojami kulinarijoje.
Šviežiai išspaustos sultys tinka kaip gaivinantis gėrimų ar arbatos priedas – jas galima pilti į vandenį su medumi ir imbieru. Kalamondinos taip pat pagyvina salotas, tiek vaisių, tiek daržovių, suteikdamos ryškios, gaivios rūgštelės.
Azijos virtuvėje šie vaisiai dažnai tampa padažų ir marinatų pagrindu. Saldžiarūgštės sultys su medumi ar cukrumi dera prie žuvies ir mėsos, suteikdamos patiekalams egzotiškesnį charakterį. Dėl didesnio pektinų kiekio vaisiai tinka džemams, marmeladams ir uogienėms – cukrus sušvelnina natūralų jų rūgštumą.
Kalamondiną galima auginti net ant palangės. Taip ištisus metus po ranka turėsite nedidelį, aromatingą citrusą, kuris gali pagyvinti daugelio patiekalų skonį ir papildyti kasdienę mitybą.
Leave a Reply