Jei salieras jūsų virtuvėje atsiranda tik tuomet, kai verdate sekmadieninį sultinį, metas tai pakeisti. Ši daržovė yra nebrangi, nekaloringa ir gali reikšmingai prisidėti prie geros savijautos. Sužinokite, kokiomis savybėmis pasižymi saliero šaknis ir kaip ją vartoti, kad nauda būtų didžiausia.
Salieras buvo žinomas dar senovės egiptiečiams, graikams ir romėnams – įdomu tai, kad jie jį laikė afrodiziaku. Lenkijos (ir platesnio regiono) virtuvėje jis plačiau įsitvirtino tik XVI a. pradžioje, kai, kaip teigiama, įvairias daržoves į dvarų virtuves atnešė karalienė Bona Sforza. Iš pradžių salierai buvo auginami daugiausia didikų soduose ir vienuolynuose. Šiandien salieras plačiai naudojamas kulinarijoje, o taip pat neretai minimas ir natūraliosios medicinos kontekste.
Saliero šaknis – puikus maistinių skaidulų šaltinis. Skaidulos padeda virškinimui, gerina žarnyno veiklą ir prisideda prie mikrofloros pusiausvyros. Be to, skaidulomis turtingas maistas ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl mažėja noras užkandžiauti, o tai palengvina svorio kontrolę. Skaidulos taip pat siejamos su stabilesniu cukraus ir cholesterolio kiekiu kraujyje.
Dar viena priežastis įtraukti saliero šaknį į racioną – jos mažas kaloringumas: 100 g turi apie 30 kcal. Be to, saliero glikemijos indeksas yra gana žemas (apie 35), todėl ši daržovė tinka ir tiems, kurie nori sumažinti „nereikalingus“ kilogramus.
Saliero šaknyje gausu antioksidantų, kurie padeda organizmui kovoti su laisvųjų radikalų poveikiu ir oksidaciniu stresu. Tokios medžiagos siejamos ir su priešuždegiminėmis, senėjimą lėtinančiomis bei priešvėžinėmis savybėmis. Sveikatos temomis rašantis Marcin Szałaj yra nurodęs:
„Kalbant apie laisvųjų radikalų neutralizavimą, t. y. procesus, siejamus su priešvėžine apsauga, didelį vaidmenį atlieka psoralenas – furanokumarinų grupei priklausanti medžiaga, kurios daug randama būtent saliero šaknyje.“
Saliero junginiai prisideda prie uždegiminių procesų slopinimo, todėl gali mažinti kai kurių metabolinių ligų riziką, pavyzdžiui, aterosklerozės, cukrinio diabeto ar arterinės hipertenzijos. Norintiems labiau pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sistema salieras gali būti naudingas dėl siejamo poveikio mažinant „blogojo“ (LDL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Dėl šių savybių salierą dažnai rekomenduojama dažniau vartoti vyresniame amžiuje, kai širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai pasitaiko dažniau.
Taip pat pabrėžiama, kad saliero šaknis pasižymi šlapimą varančiu poveikiu ir gali palankiai veikti inkstų veiklą.
Nors saliero šaknis laikoma labai vertinga daržove, reikėtų prisiminti ir kontraindikacijas. Didesnio atsargumo turėtų laikytis žmonės, turintys maisto alergijų – ypač jei yra buvę reakcijų į salierus ar giminingus augalus.
Saliero šaknį tikrai galima valgyti žalią – ji puikiai tinka pietų salotoms ar įvairioms daržovių mišrainėms. Vienas paprasčiausių variantų: sutarkuokite saliero šaknį, morką ir obuolį. Įpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus, įspauskite citrinos sulčių, pagardinkite druska ir pipirais. Norint galima įmaišyti smulkintų petražolių. Viskas – gausite kasdienę vitaminų ir mineralų porciją.
Ši daržovė tinka ir termiškai apdoroti: ją galima virti, kepti orkaitėje ar keptuvėje. Saliero šaknį nesunku „paslėpti“ daržovių sriubose, troškiniuose, o taip pat iš jos galima pasigaminti orkaitėje keptas „bulvytes“.
Įdomesnis patiekalas iš saliero – vadinamoji seleryba, kurios skonis šiek tiek primena tradicinį kūčių karpį. Pirmiausia maždaug 1 cm storio saliero riekeles išvirkite iki al dente sultinyje su prieskoniais (lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, kalendrų sėklomis ir sojų padažu). Tada nusausinkite, pabarstykite druska ir pipirais, apvyniokite nori lapu, pamirkykite piene, apvoliokite miltuose ir apkepkite keptuvėje, kol gražiai pagels. Patiekite su mėgstamais garnyrais, pavyzdžiui, bulvėmis ir salotomis.
Jei norite maitintis sveikiau, saliero šaknis – praktiškas pasirinkimas: ji nebrangi, turi daug skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų, o taip pat tinka prie daugybės patiekalų.
Leave a Reply