Kłosuotis pankolinis, dar vadinamas anyžiniu kłosuočiu, pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda gėlynuose ir prieskoninių augalų lysvėse. Jis vertinamas dėl ryškaus aromato, ilgo žydėjimo ir to, kad vienu metu gali būti ir dekoratyvus, ir praktiškas virtuvėje.
Tai Šiaurės Amerikoje kilęs notrelinių šeimos augalas, formuojantis purius, varpos formos žiedynus. Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki rudens, o kvapas primena anyžių ar pankolius, todėl augalas dažnai pasirenkamas ten, kur norisi stipraus, malonaus aromato.
Auginimo sąlygos ir priežiūra
Kłosuočiui labiausiai tinka saulėta vieta ir laidus, lengvesnis dirvožemis, nes užmirkimo jis netoleruoja. Įsitvirtinęs augalas gerai pakelia trumpesnes sausras, todėl dažniausiai nereikalauja intensyvaus laistymo.
Sodinukus galima sodinti šiltuoju sezonu, tačiau patogiausia tai daryti pavasarį, kai augalui lengviau įsišaknyti. Praktikoje svarbiausia vengti sunkios, nuolat šlapios žemės, nes tokiose sąlygose didėja puvinių ir pelėsių rizika.
Priežiūra dažniausiai apsiriboja peržydėjusių žiedynų šalinimu ir stiebų nukirpimu ankstyvą pavasarį paliekant apie 5–10 centimetrų. Augalas laikomas trumpaamže daugiamete gėle, todėl kas 2–3 metus verta atjauninti kerą, padalijant jį ir atsodinant.
Kodėl jį mėgsta bitės ir drugiai
Kłosuočio žiedai gausiai skiria nektarą, todėl augalas laikomas vertingu pasirinkimu apdulkintojams palankiuose želdynuose. Natūralistinio stiliaus gėlynuose jis dažnai sodinamas kartu su kitais ilgai žydinčiais daugiamečiais, kad vabzdžiams būtų užtikrintas nuolatinis maisto šaltinis.
Šis aspektas ypač aktualus pastaraisiais metais, kai vis daugiau sodininkų renkasi biologinei įvairovei draugiškus sprendimus ir vengia perteklinio cheminių priemonių naudojimo. Kłosuotis paprastai laikomas atspariu, nors nepalankiomis sąlygomis jam taip pat gali pasitaikyti grybinės kilmės problemų.
Skonis, arbatos ir atsargumas
Kłosuočio lapai ir žiedai dažniausiai apibūdinami kaip gaivūs, lengvai citrininiai, su anyžine nata. Dėl to jie neretai naudojami arbatų mišiniuose, desertų puošybai ar kaip subtilus priedas salotoms, o stipresnio skonio mėgėjai juos derina ir su sūriais patiekalais.
Tradicinėje žolininkystėje šis augalas minimas kaip raminamųjų ar virškinimą palengvinančių arbatų ingredientas, tačiau tai nėra gydymo rekomendacija. Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus, esate nėščia ar žindote, dėl reguliaraus vaistažolių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Leave a Reply