Category: Kultūra

  • 5 idėjos, kaip šventėms papuošti namų įėjimą: nuo vainiko iki girliandos ant durų staktos

    5 idėjos, kaip šventėms papuošti namų įėjimą: nuo vainiko iki girliandos ant durų staktos

    Kalėdinis vainikas ant durų – klasika, tačiau šventiniam namų įėjimui šiandien turime kur kas daugiau pasirinkimų. Paprasti akcentai gali sukurti „katalogo“ įspūdį net ir be didelės eglės lauke.

    Modernūs vainikai dažnai gaminami ne tik iš eglišakių ar kankorėžių – populiarūs ir patvaresni variantai su dirbtinėmis šakelėmis, burbulais bei kaspinais. Vieni įspūdingiausių sprendimų – vainikai, sudėti vien iš eglutės žaisliukų.

    Vainiką galima pakeisti ir pakabinamu šventiniu papuošimu: keliomis spygliuočių šakelėmis, perrištomis raudonu kaspinu ar džiuto virvele. Kompozicijai jaukumo suteikia cinamono lazdelės, metaliniai varpeliai ar dekoratyvi juosta.

    Jei vietos nedaug, puikiai tinka keli miniatiūriniai spygliuočiai vazonuose – du ar trys augalai jau gali „įrėminti“ įėjimą ar terasą. Vazonus galima apvynioti džiutu, o medelius papuošti drėgmei atsparesnėmis LED lemputėmis (saulės baterijomis arba baterijomis maitinamomis) – ypač jaukiai atrodo šiltos, auksinės šviesos.

    Žibintai ir dekoratyviniai nameliai

    Žibintai jau tapo universalia dekoracija visiems metų laikams, tačiau per šventes jie įgauna ypatingą nuotaiką. Pakanka kelių žibintų ant laiptų ar prie slenksčio, kad įėjimas atrodytų jaukesnis tiek dieną, tiek vakare.

    Į žibintus praktiškiausia dėti LED lemputes. Taip išvengiama rūpesčių dėl žvakių, o šviesa išlieka stabili ir saugi.

    Prie žibintų galima sustatyti ir dekoratyvinius „šventinius namelius“ – jei ir juos papildysite LED lemputėmis, prie durų susikurs mažas šviečiantis „miestelis“.

    Šakelės krepšiuose ir žalias stalo puokštės tipo papuošimas

    Dar vienas sprendimas – gyvos šakelės įspūdinguose krepšiuose ar vazonuose. Siūloma vengti pintų vytelių krepšių ir rinktis atsparesnius variantus, pavyzdžiui, iš technoratano, plastiko, imituojančio pynimą, arba šalčiui atsparias stiklo pluošto talpas.

    Ant kelių šakelių galima pakabinti mažesnius burbulus ar žvaigždes – svarbiausia neperkrauti, kad kompozicija atrodytų tvarkingai ir išlaikytų formą.

    Jaukiai atrodo ir žalias, sakais kvepiantis papuošimas iš eglės, kėnio ar pušies šakų, įtvirtintų floristinėje kempinėje arba žemėje. Natūralumą sustiprina kankorėžiai, džiovinti apelsinų griežinėliai, cinamono lazdelės, o šventinį akcentą – keli nedideli, pavyzdžiui, raudoni žaisliukai.

    Tokiai dekoracijai svarbu rinktis šalčiui atsparias puošmenas – tuomet įėjimas džiugins ne tik per šventes, bet ir ilgiau.

    Girlianda ant durų staktos ir kainos

    Vienas ryškiausių įėjimo akcentų – girlianda ant durų staktos. Ją galima pasigaminti iš natūralaus spygliuočių žalumos, įpinti LED lempučių, žaisliukų ir dekoratyvių kaspinų, arba rinktis jau paruoštą dirbtinę girliandą.

    Nurodoma, kad paruoštų girliandų kainos priklauso nuo dydžio, puošybos ir švieselių kiekio – jos svyruoja maždaug nuo 100 iki 600 zlotų.

  • Popielica palėpėje gali pridaryti tūkstantinių nuostolių: kodėl vėlyvas ruduo – geriausias metas apsaugai

    Popielica palėpėje gali pridaryti tūkstantinių nuostolių: kodėl vėlyvas ruduo – geriausias metas apsaugai

    Jei palėpėje vakarais ar naktimis girdite bėgiojimą, braižymą ar cypimą, kaltininkas nebūtinai yra kiaunė ar pelės – tai gali būti pilkoji miegapelė (popielica). Šis į pelės ir voverės „derinį“ panašus graužikas neretai įsikuria pastatų palėpėse ir ten gali pridaryti apčiuopiamos žalos.

    Popielica – naktinis gyvūnas: dieną slepiasi drevėse, plyšiuose ar palėpėse, o sutemus ieško maisto. Jos racionas įvairus – nuo vaisių, sėklų ir riešutų iki vabzdžių, sraigių ar net paukščių kiaušinių, todėl maisto ji randa tiek gamtoje, tiek sodybų aplinkoje.

    Nors dažniausiai popielicos renkasi senus lapuočių ar mišrius miškus, pastatų palėpės joms tampa saugia slėptuve nuo plėšrūnų. Ten jos gali susisukti lizdą, o prieš žiemą paprastai palieka pastatus ir užmiega žiemos miegu giliose urvuose žemėje.

    Problema ta, kad įsikūrusi palėpėje popielica lizdui naudoja tai, ką randa šalia – plėšo izoliacines medžiagas, plėveles ar apšiltinimo sluoksnį. Jei pastogėje apsigyvena ne vienas gyvūnas, pažeidimų mastas greitai auga, o remonto kaina gali siekti kelis tūkstančius zlotų.

    Kokią žalą palėpėje daro popielica

    Didžiausi nuostoliai dažniausiai siejami su pastato šilumos izoliacija: gyvūnas ją drasko ir tampo, kad įsirengtų lizdą. Taip gali suprastėti apšiltinimo būklė, o kartu – ir viso namo energinis efektyvumas.

    Popielicos taip pat linkusios intensyviai graužti įvairius elementus. Nurodoma, kad jos gali pažeisti medines stogo konstrukcijos dalis bei izoliacines plokštes.

    Ypač pavojinga, jei graužikas apgraužia elektros laidus. Pažeista instaliacija didina trumpojo jungimo ir gaisro riziką, todėl įtartinų garsų ar pėdsakų ignoruoti nevertėtų.

    Nemalonumų kelia ir paliekamos išmatos bei šlapimas – ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas, o palėpėje gali pradėti lankytis ir kiti kenkėjai. Be to, prie slėptuvės kartais aptinkama suneštų vaisių, riešutų ar sėklų likučių.

    Kaip atpažinti, kad įsikūrė palėpėje

    Popielicos aktyviausios sutemus, todėl pirmas signalas dažniausiai yra garsai – bėgiojimas, šnarėjimas, skrebėjimas, kartais ir cypimas. Triukšmas gali būti gana ryškus, dėl to gyventojai neretai palaiko jį kitų gyvūnų veikla.

    Palėpėje taip pat galima pastebėti buvimo pėdsakus: išmatas, lizdą apšiltinimo sluoksnyje ar sunkiau prieinamose pastogės vietose, taip pat pažeistą izoliaciją ir graužimo žymes ant medinių konstrukcijų.

    Kitas požymis – blogėjanti apšiltinimo būklė ir nemalonus kvapas. Kadangi popielica didesnė už pelę, jos paliekami pėdsakai paprastai ryškesni, o triukšmas – didesnis.

    Kada geriausia imtis apsaugos ir ką daryti

    Tekste pabrėžiama, kad popielica Lenkijoje yra saugoma rūšis – jos negalima žudyti ar nuodyti, taip pat draudžiama trukdyti prieigai prie jau įrengtų buveinių. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į atsakingas gamtos apsaugos institucijas arba laukinių gyvūnų reabilitacijos centrus.

    Popielica būna aktyvi palyginti trumpai – nuo gegužės iki rugsėjo, o vėliau užmiega. Hibernacijai ji paprastai renkasi ne pastatus, o urvus žemėje, todėl vėlyvas ruduo ir žiema įvardijami kaip palankiausias laikas palėpę sutvarkyti – tuomet didesnė tikimybė, kad ji joje nebeperės ir negyvena.

    Svarbiausia – užkirsti kelią patekimui į pastatą. Patariama apžiūrėti stogą, pakalimus, ventiliacijos angas ir visus plyšius, vedančius į palėpę: popielica gali prasisprausti pro 2–3 cm pločio angą, tad užsandarinti reikia net ir tokias.

    Sandarinimui siūloma rinktis tankią metalinę tinklelį arba skardą – vien montažinės putos ar plastikinės užtvaros netinka, nes graužikas jas gali nesunkiai pragraužti.

  • Penkios namuose užsistovinčios smulkmenos, kurias per didįjį tvarkymą verta išmesti

    Penkios namuose užsistovinčios smulkmenos, kurias per didįjį tvarkymą verta išmesti

    Net ir reguliariai prižiūrimuose namuose kartkartėmis susikaupia daiktų, kurie ne tik užima vietą, bet ir apsunkina kasdienybę. Didysis tvarkymasis dažnai prasideda nuo paprasto klausimo: kas iš tiesų dar naudinga, o kas tik kuria netvarkos jausmą?

    Tvarkinga erdvė daugeliui reiškia ne vien estetiką. Kai namuose mažiau daiktų ir aiški tvarka, lengviau rasti reikalingus smulkius daiktus, mažiau nervintis dėl „dingusių“ raktų ar dokumentų, o pats būstas tampa jaukesnis poilsio vieta.

    Kartu tvarkymasis gali turėti ir praktinės naudos sveikatai. Dulkės, erkutės, žiedadulkės ar pelėsio sporos linkusios kauptis sunkiau pasiekiamose vietose, o jų perteklius daliai žmonių gali apsunkinti kvėpavimą ir didinti alergijų riziką.

    Lenkų portale „Interia“ primenama, kad didžiuosius namų valymus verta pradėti nuo daiktų atrankos. Yra keli dažni „kandidatai“, kurie namuose užsilaiko per ilgai, nors realios naudos jau nebeduoda.

    Pažeisti virtuvės indai ir keptuvės

    Pirmasis dalykas, į kurį siūloma atkreipti dėmesį, – subraižytos keptuvės, ypač su pažeista nelimpančia danga, bei nuskilę ar įtrūkę puodeliai ir lėkštės. Kai danga stipriai nusidėvi, maistas gali tiesiogiai liestis su baziniu metalu (pavyzdžiui, aliuminiu ar plienu), o tai ypač aktualu gaminant rūgštesnius patiekalus.

    Pažeista keptuvės danga greičiau praranda nelipnumą – maistas dažniau prisvyla. Tekste taip pat pažymima, kad stipriai perkaitinus keptuvę su PTFE danga, gali išsiskirti toksiniai garai, kurių įkvėpimas gali sukelti vadinamąją polimerų karštinę (pasireiškiančią šaltkrėčiu, karščiavimu, galvos skausmu, kosuliu).

    Nešvarūs makiažo įrankiai ir pasenusi kosmetika

    Tvarkantis verta peržiūrėti makiažo kempinėles ir šepetėlius. Net kruopščiai plaunami įrankiai ilgainiui gali kaupti mikroorganizmus, o drėgna terpė kempinėlės viduje kartu su makiažo likučiais sudaro palankias sąlygas jiems daugintis.

    Tokie nešvarūs įrankiai gali pernešti bakterijas ant odos ir prisidėti prie bėrimų, sudirgimų ar uždegimų. Tekste atkreipiamas dėmesys ir į akių sritį – čia rizika ypač nemaloni, nes gali pasireikšti ir konjunktyvitas.

    Dar vienas dažnas namų „stalčius“ – pasibaigusio galiojimo ar akivaizdžiai pakitusi kosmetika: sudžiūvę nagų lakai, seni kremai, priemonės, kurios jau seniai nebenaudojamos. Ilgainiui konservantai gali prarasti veiksmingumą, o veikliosios medžiagos – oksiduotis ar suirti, todėl tokie produktai gali dirginti odą ir didinti alerginių reakcijų tikimybę.

    Seni dokumentai ir nebedėvimi drabužiai

    Per didįjį tvarkymą siūloma peržiūrėti ir senas sąskaitas bei faktūras, ypač tas, kurios yra senesnės nei penkerių metų. Mažiau popierių reiškia ne tik tvarkingesnes lentynas ar segtuvus, bet ir mažesnę riziką, kad namuose liks dokumentų su jautriais asmens duomenimis (vardu, pavarde, adresu, sąskaitų numeriais).

    Galiausiai – spinta. Suplyšę, stipriai nusidėvėję, išsitampę ar dėmėti drabužiai dažnai lieka „dėl visa ko“, nors realiai nebedėvimi. Tekste pateikiama paprasta taisyklė: jei drabužio nevilkėjote dvejus metus, tikėtina, kad jis jums jau nereikalingas.

    Tvarkymasis gali būti proga ne tik atlaisvinti erdvę, bet ir peržiūrėti įpročius: ką verta atnaujinti, ką saugiau pakeisti nauju, o ką tiesiog paleisti be gailesčio.

  • „Grand Theft Auto VI“ pasirodė po 13 metų pertraukos ir jau parduota per 17 mln. kopijų

    „Grand Theft Auto VI“ pasirodė po 13 metų pertraukos ir jau parduota per 17 mln. kopijų

    Po 13 metų laukimo pasaulyje pasirodė „Grand Theft Auto VI“ – viena labiausiai lauktų vaizdo žaidimų premjerų, kuri per pirmąją savaitę jau pardavė daugiau nei 17 mln. kopijų.

    Kritikai naujausią „Rockstar Games“ nusikaltimų serijos dalį sutiko itin palankiai, o apžvalgų agregatorius „Metacritic“ žaidimui skyrė 99 balus iš 100.

    „GTA VI“ startas buvo organizuotas pagal laiko juostas: pirmieji žaidėjai Naujojoje Zelandijoje prie jo prisijungė vidurnaktį vietos laiku, o vėliau žaidimas pasiekė ir kitus regionus.

    Didžiulis susidomėjimas turėjo ir praktinių pasekmių: „PlayStation“ trumpam fiksavo ryšio sutrikimus, kol paslaugos buvo atkurtos.

    Įspūdžiai ir žaidimo naujovės

    Pirmieji žaidėjai dalijosi įspūdžiais socialiniuose tinkluose ir forumuose. Vienas Naujosios Zelandijos gyventojas Luke Starik juokavo, kad jo veikėjas žaidime ilgai neišgyveno: „Jau „wasted“. Pirmas kartas – ir ilgai netempiau.“

    Australų studentas Riley Fennel, tuo metu viešėjęs Tokijuje, sakė, kad serija jam svarbi asmeniškai ir kad „GTA“ žaidžia labai seniai.

    Žaidėjai oficialiame „GTA VI“ „Reddit“ forume gyrė interaktyvesnius elementus ir smulkias detales – pavyzdžiui, galimybę į vandenį nustumti užstrigusį vandens motociklą.

    Internete daug dėmesio sulaukė ir grafika: kai kurie vartotojai rašė, kad tam tikrose scenose personažai atrodo beveik kaip tikri žmonės.

    Milijardinės prognozės ir poveikis darbo rinkai

    Analitikos bendrovė „Omdia“ skaičiuoja, kad iki metų pabaigos „GTA VI“ pardavimai galėtų sugeneruoti 3,2 mlrd. JAV dolerių pajamų „Rockstar Games“ ir patronuojančiai įmonei „Take-Two Interactive“.

    Žaidimo populiarumas atsispindėjo ir darbo grafikuose: nuotolinio darbo ir personalo platforma „Remote“ pranešė visame pasaulyje užfiksavusi 32 proc. išaugusį prašymų atostogauti skaičių lapkričio 19 dienai.

    Dalis gerbėjų laisvadienius planavo iš anksto vien tam, kad galėtų pasinerti į naująjį pasaulį – išgalvotą Leonidos valstiją, kuri, kaip nurodoma, sukurta pagal Floridą.

    Žaidime pasakojama apie Bonnie ir Clyde stiliaus porą, bandančią išgyventi Vice City – nusikalstamame mieste, modeliuotame pagal Majamį.

    Kontroversijos, nutekinimai ir ribota premjera kai kuriose šalyse

    „GTA“ serija seniai kritikuojama dėl smurto ir nusikaltimų romantizavimo, tačiau kartu laikoma popkultūros reiškiniu, dažnai pašiepiančiu JAV visuomenės ydas.

    King’s College London skaitmeninių kultūrų dėstytojas Paolo Ruffino pabrėžė, kad serija garsėja „pernelyg išpūstais“ smurto ir prievartos vaizdais bei lyties reprezentacijomis, tačiau didelių naujų skandalų jis nesitikėjo, nebent būtų pateikta „kažkas visiškai naujo“.

    Pranešama, kad „Rockstar“ žaidimą kūrė daugiau nei aštuonerius metus. Leidimas buvo atidėtas du kartus po 2022 metų įsilaužimo, kai internete buvo paviešinta pavogta žaidimo medžiaga, o vėliau kompanija susidūrė ir su naujais nutekinimais.

    Taip pat nurodoma, kad oficialus leidimas šiuo metu neplanuojamas Rusijoje, Kinijoje, Libane ar Katare.

  • Kino pasaulis stoja ginti Jafaro Panahi: Iranas režisieriui skyrė 5 metų ir 1 mėnesio kalėjimą

    Kino pasaulis stoja ginti Jafaro Panahi: Iranas režisieriui skyrė 5 metų ir 1 mėnesio kalėjimą

    Tarptautinė kino bendruomenė viešai stoja ginti Irano režisieriaus disidento Jafaro Panahi, kuriam Teherano Revoliucinis teismas spalį skyrė 5 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

    Kaip skelbia „Euronews“, protesto laišką, inicijuotą Tarptautinės koalicijos rizikoje esantiems kino kūrėjams, jau pasirašė daugiau nei 200 kino industrijos atstovų – nuo festivalių vadovų iki aktorių ir režisierių.

    Laiške teigiama, kad nuosprendis J. Panahi priimtas jam nedalyvaujant teisme, o dalis pasirašiusiųjų pabrėžia nuolatinį spaudimą kūrėjui ir bandymus jį atgrasyti nuo filmų kūrimo.

    Režisierius šį pavasarį grįžo į Iraną pasibaigus apdovanojimų sezonui, kai jo filmas „It Was Just an Accident“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo nominuotas „Oskarams“.

    Banko sąskaitos įšaldytos, kaltinimai – neaiškūs

    Laiške taip pat cituojamas režisieriaus advokato Mostafos Nili komentaras Irano žiniasklaidai: apie naują teismo verdiktą J. Panahi sužinojo tuomet, kai buvo įšaldytos jo banko sąskaitos.

    Nurodoma, kad nauji kaltinimai iki galo neaiškūs, tačiau, pasirašiusiųjų vertinimu, jie dera su ankstesniais bandymais įbauginti režisierių ir priversti jį nutraukti kūrybą.

    Byla keliauja į regioninį teismą, o nuosprendis gali būti skundžiamas. Vis dėlto pažymima, kad tam reikalingi ištekliai, o visos J. Panahi sąskaitos esą yra užblokuotos.

    Tarptautinė kūrėjų bendruomenė laiške ragina Teherano Revoliucinį teismą panaikinti sprendimus, kuriais siekiama nubausti ir įkalinti režisierių, bei laikytis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

    Paramą išreiškė aktoriai, režisieriai ir didieji festivaliai

    Tarp laišką pasirašiusių kino pasaulio vardų minimi Tilda Swinton, Markas Ruffalo, Barry Jenkinsas, Alexas Gibney, Jacques’as Audiard’as, Michaelas Moore’as, Laura Poitras ir kiti.

    Solidarumą pareiškė ir festivalių vadovai bei institucijos: pasirašė Berlyno festivalio (Berlinale) direktorė Tricia Tuttle, Venecijos festivalio vadovas Alberto Barbera, taip pat atstovai iš Roterdamo, Lokarno, Karlovi Varų, Sidnėjaus, Tokijo, Busano kino festivalių.

    Laiške minima ir Vokietijos bei Austrijos kino akademijos, taip pat Prancūzijos kino apdovanojimus „César“ kuruojanti Académie des César.

    Šis pareiškimas pasirodė po panašaus protesto laiško, kurį šią savaitę paskelbė Kanų festivalis, pasmerkęs J. Panahi teisinį persekiojimą ir raginęs panaikinti suvaržymus, trukdančius jam keliauti, kurti ir laisvai reikštis.

    Ilga konfrontacija su Irano valdžia

    J. Panahi ne kartą konfliktavo su Irano valdžia: jis buvo kalintas, jam taikyti kelionių ir kūrybos ribojimai, o jo veikla siejama su kaltinimais „propaganda prieš valstybę“.

    Tekste primenama, kad režisierius buvo įkalintas ir prieš kurdamas „It Was Just an Accident“, o į laisvę išėjo tik po bado streiko. 2022 ir 2023 metais jis 86 dienas praleido Irano Evino kalėjime.

    Kalėjime jis susipažino su aktyvistu ir politiniu kaliniu Mehdi Mahmoudianu – kartu jie dirbo prie filmo scenarijaus. M. Mahmoudianas šiemet buvo vėl sulaikytas dėl kaltinimų įžeidus aukščiausiąjį lyderį ir „propagandos prieš Islamo Respubliką“.

    Filmas „It Was Just an Accident“ pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius, ar atkeršyti vyrui, kurį laiko buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju – kūrinys įkvėptas paties režisieriaus patirties kalėjime.

  • Mirė italų žurnalistikos legenda Corrado Augias: Senate pagerbtas tylos minute

    Mirė italų žurnalistikos legenda Corrado Augias: Senate pagerbtas tylos minute

    Italija neteko vieno ryškiausių savo žiniasklaidos veidų – būdamas 91 metų mirė žurnalistas, rašytojas ir televizijos laidų vedėjas Corrado Augias.

    Apie jo mirtį pranešė dienraštis „Repubblica“, su kuriuo C. Augias bendradarbiavo nuo pat leidinio įkūrimo ir daugelį metų buvo viena svarbiausių jo autorių.

    Per dešimtmečius trukusią karjerą jis dirbo tiek spaudoje, tiek televizijoje, o jo stilius buvo siejamas su mandagiu, tačiau aštriu ir ironišku pokalbio tonu. C. Augias taip pat rašė esė ir detektyvinius romanus.

    Žurnalistų profsąjungos Usigrai vadovybė pareiškė, kad su C. Augias mirtimi italų žurnalistika prarado svarbų atskaitos tašką – intelektualą, gebėjusį autoritetingai pasakoti apie visuomenės pokyčius skirtingais laikotarpiais.

    Nuo „Rai“ iki „La7“

    C. Augias gimė Romoje 1935 metų sausio 26 dieną, prancūzų kilmės šeimoje. Oficialiai į žurnalistų asociaciją jis įrašytas 1969 metų balandžio 1 dieną, tačiau su visuomeniniu transliuotoju „Rai“ bendradarbiavo dar nuo 1960 metų.

    Be korespondento ir apžvalgininko darbo, jis ilgą laiką rūpinosi „Repubblica“ skaitytojų laiškų skiltimi – nuo 2001 iki 2021 metų. Tai buvo viena labiausiai skaitomų laikraščio rubrikų, leidusi palaikyti tiesioginį ryšį su auditorija.

    Televizijoje jis ypač išgarsėjo kaip laidos „Telefono Giallo“ sumanytojas ir vedėjas. Ši „Rai“ programa, rodyta 1987–1993 metais, nagrinėjo rezonansines neišaiškintas nusikaltimų bylas.

    Vienas labiausiai aptarinėtų epizodų buvo transliuotas 1988 metų gegužės 6 dieną, kai laidoje paskambinęs budėtojas, susijęs su Usticos katastrofos laikotarpiu, pateikė iki tol nežinotų detalių. Straipsnyje nurodoma, kad tuometinis prokuroras Paolo Borsellino po šios informacijos atnaujino tyrimą.

    Pastaraisiais metais C. Augias daugiausia dirbo televizijoje „La7“ kanale, kur vedė laidą „La Torre di Babele“.

    Pagerbtas plojimais ir tylos minute Senate

    Žinia apie C. Augias mirtį pasiekė ir Italijos Senatą: per diskusiją dėl mokykloms skirto dekretinio įstatymo apie netektį pranešė partijos „Italia Viva“ frakcijos vadovė Raffaella Paita.

    Po šio pranešimo tiek valdantieji, tiek opozicija jam pagerbti skyrė ilgus plojimus. Senato pirmininkas Ignazio La Russa taip pat išreiškė užuojautą ir paprašė kelių minučių tylos.

    C. Augias atminimą paminėjo ir Romos meras Roberto Gualtieri, prieš miesto tarybos posėdį pavadinęs jį svarbia kultūros ir žurnalistikos figūra bei išreiškęs užuojautą artimiesiems. Užuojautą šeimai taip pat perdavė „La7“ direktorius Andrea Salerno.

  • JT žmogaus teisių vadovas: DI valdymą kontroliuoja keli technologijų „baronai“

    JT žmogaus teisių vadovas: DI valdymą kontroliuoja keli technologijų „baronai“

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausiasis komisaras Volkeris Türkas perspėja, kad dirbtinis intelektas šiandien valdomas beveik „viduramžiškai“ – kai sprendžianti galia sutelkta kelių technologijų milžinių rankose.

    Ženevoje vykusiame „RightsX“ aukščiausiojo lygio susitikime jis pabrėžė, jog DI dažnai pateikiamas kaip futuristinė istorija, tačiau iš esmės tai – senas galios pasiskirstymo klausimas, galintis paveikti paprastų žmonių teises ir laisves.

    Pasak V. Türko, saujelė vyrų kontroliuoja didelę pasaulio DI skaičiavimo galios, duomenų ir infrastruktūros dalį, o bendrų taisyklių, kurios leistų kryptingai reguliuoti DI plėtrą, vis dar trūksta.

    Jis taip pat kalbėjo apie „ryškų demokratijos deficitą“, kai penkios technologijų bendrovės valdo daugiau nei 70 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios.

    „Beveik be kontrolės ir atskaitomybės“

    V. Türko teigimu, technologija, kuri gali formuoti ateitį, šiandien valdoma taip, lyg būtų palikta „išrinktiesiems“ – be realių saugiklių, be balansų, be visuomenės dalyvavimo ir be aiškios atskaitomybės.

    Jis įspėjo, kad istorija rodo paprastą dėsningumą: kai galia koncentruojasi, pirmiausia nukenčia eilinių žmonių teisės ir laisvės.

    JT pareigūnas akcentavo, kad DI vis labiau „valdo žmonių gyvenimus“, o tai neretai vyksta jiems patiems net nežinant. Tokia įtaka, jo žodžiais, gali iškreipti viešąją diskusiją „subtiliais, klastingais būdais“.

    Kita rizika – šališki algoritmai, kurie gali atkartoti neteisybę dideliu mastu, tarsi „pramoniniu“ būdu.

    Rizikos kritinei infrastruktūrai ir „civilizacinio žlugimo“ scenarijai

    V. Türkas priminė, kad transportas, maisto tiekimas ir sveikatos apsauga vis labiau skaitmenizuojami. Jo teigimu, gali ateiti diena, kai DI būtų pajėgus atjungti kritinę infrastruktūrą ištisoms bendruomenėms ar net valstybėms – pats arba „neteisingose rankose“.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į diskusijas apie galimą „civilizacinį žlugimą“ dėl DI ir kėlė klausimą, kas iš tiesų sprendžia, kokią riziką visuomenė sutinka prisiimti.

    Nepaisant įspėjimų, V. Türkas sakė išliekantis optimistiškas: jo manymu, žmonės galiausiai ima priešintis nekontroliuojamai galiai, o demokratijos deficitas gali virsti pasitikėjimo deficitu.

    Ragina kurti taisykles ir dalintis nauda

    JT žmogaus teisių vadovas paragino DI reguliuoti taip, kad centre būtų žmogaus teisės. Jo teigimu, DI nauda turėtų būti dalijamasi teisingai, tačiau tam reikės ne tik technologijų bendrovių geros valios, bet ir realios reguliavimo bei atskaitomybės sistemos.

    V. Türkas sakė rašęs pažangiausias DI kuriančioms įmonėms, ragindamas įdiegti veiksmingas apsaugos priemones „kol ne per vėlu“.

    Jis pateikė palyginimą: pieno butelis iki parduotuvės lentynos neateina be daugybės testų, taisyklių ir reikalavimų, todėl, jo vertinimu, DI srityje reguliavimas taip pat yra akivaizdžiai būtinas, turint omenyje galimą žalą.

    Kalbėdamas apie tai, kaip mokomi DI modeliai, JT pareigūnas pasiūlė vieną principinę kryptį – suteikti jiems užduotį remtis Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

  • Tyrimas: islamas gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035-aisiais

    Tyrimas: islamas gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035-aisiais

    Islamas, remiantis naujausiomis demografinėmis prognozėmis, gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035 metais – tuomet musulmonų skaičius turėtų aplenkti krikščionis maždaug 50 mln. žmonių.

    Tokią išvadą pateikia „Pew Research Center“ projekcijos, apimančios didžiųjų pasaulio religijų pokyčius 2020–2070 metais.

    Prognozuojama, kad musulmonų dalis pasaulio gyventojų augs greičiau nei bendra planetos populiacija. Per laikotarpį nuo 2020 iki 2070 metų musulmonų skaičius, skaičiuojama, išaugs daugiau kaip 80 proc.

    Tuo pačiu numatoma, kad krikščionių skaičius pasaulyje taip pat didės, nors Europoje ir JAV jų gali mažėti. Didžiausia krikščionybės plėtra prognozuojama Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

    Kur augs musulmonų dalis

    Skaičiuojama, kad iki 2070 metų musulmonų pasaulyje gali būti daugiau nei 3,6 mlrd., o jų dalis globalioje populiacijoje išaugtų nuo 26 proc. iki 36 proc.

    Azija turėtų išlikti regionu, kuriame gyvens daugiausia musulmonų, tačiau sparčiau augsianti populiacija Afrikoje į pietus nuo Sacharos reikšmingai padidins šio žemyno svarbą. Prognozuojama, kad žemyno dalis tarp pasaulio musulmonų gali kilti nuo 18 proc. 2020 metais iki 27 proc. 2070 metais.

    Tuo metu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dalis, nors absoliutus skaičius ir augs, turėtų mažėti – nuo 59 proc. iki 50 proc.

    Pagal atskirų valstybių prognozes, Pakistanas iki 2070 metų gali aplenkti Indoneziją ir tapti šalimi su didžiausia musulmonų populiacija – apie 461 mln. gyventojų. Antroje vietoje numatoma Indija (apie 334 mln.), po jos – Nigerija.

    Europoje musulmonų dalis, prognozuojama, didės dėl gyventojų augimo: nuo 6 proc. 2020 metais iki 13 proc. 2070 metais. Tarp šalių, kuriose laukiami ryškesni pokyčiai, minimos Švedija ir Prancūzija.

    Šiaurės Amerikoje musulmonų skaičius, skaičiuojama, per tą patį laikotarpį gali augti nuo maždaug 6 mln. iki 20 mln.

    Krikščionybė augs, bet geografija keisis

    Nors Europoje ir JAV krikščionių skaičius, kaip teigiama prognozėse, turėtų mažėti, globaliai krikščionybė vis tiek gali augti.

    Iki 2070 metų pasaulyje prognozuojama beveik 3 mlrd. krikščionių – tai būtų apie 30 proc. daugiau nei 2020 metais. Vis dėlto jų dalis pasaulio populiacijoje, skaičiuojama, išliktų panaši – apie 29 proc.

    Didžiausias augimo variklis turėtų būti Afrika į pietus nuo Sacharos – prognozuojama, kad iki 2070 metų daugiau nei pusė pasaulio krikščionių gali gyventi būtent šiame regione.

    Taip pat numatoma, kad Kongo Demokratinė Respublika gali aplenkti JAV ir tapti šalimi, kurioje bus daugiausia krikščionių – apie 299 mln.

    Europoje krikščionių skaičius, prognozuojama, mažės dėl gyventojų skaičiaus traukimosi ir religingumo mažėjimo: nuo 505 mln. 2020 metais iki 324 mln. 2070 metais.

    JAV prognozuojamas sumažėjimas nuo 217 mln. iki 174 mln., o krikščionys, skaičiuojama, gali tapti mažuma (nukristi žemiau pusės populiacijos) iki 2065 metų. Kanadoje ši riba, kaip teigiama projekcijose, gali būti pasiekta jau apie 2030 metus.

    Žydų populiacijos centras gali persikelti į Izraelį

    Prognozėse teigiama, kad iki 2070 metų Izraelyje gali gyventi didžioji dalis pasaulio žydų, nes jų skaičius JAV ir Europoje mažės.

    Skaičiuojama, kad Izraelio dalis pasaulio žydų populiacijoje galėtų išaugti nuo 46 proc. 2020 metais iki 62 proc. 2070 metais. Žydų skaičius šalyje, prognozuojama, augtų nuo 6,8 mln. iki 11,1 mln., daugiausia dėl didesnio gimstamumo.

    JAV dalis pasaulio žydų populiacijoje gali kristi nuo 39 proc. iki 26 proc., o Europoje – nuo 9 proc. iki 5 proc.

    Globaliai žydų skaičius, prognozuojama, didės nuo 15 mln. iki 18 mln., tačiau lėčiau nei pasaulio gyventojų skaičius, todėl jų dalis pasaulio populiacijoje gali nežymiai mažėti – nuo 0,19 proc. iki 0,17 proc.

    Ataskaitoje pažymima, kad skaičiavimai paremti religine tapatybe ir paprastai neapima žmonių, kurie žydais save laiko dėl kultūrinių ar šeimos priežasčių, bet religijos nepraktikuoja.

    Kas lemia šiuos pokyčius

    Skirtingus religinių grupių augimo tempus labiausiai lemia gyventojų amžiaus struktūra ir gimstamumas: bendruomenės, kuriose daugiau jaunų žmonių, paprastai auga sparčiau.

    2020 metais musulmonų vidutinis amžius siekė 24 metus, kai ne musulmonų – 33. Tai reiškia, kad musulmonų bendruomenėse didesnė dalis žmonių yra vaisingo amžiaus arba jam artėja.

    2020–2025 metais, skaičiuojama, musulmonėms gimė apie 252 mln. vaikų, o krikščionėms – apie 208 mln.

    Skiriasi ir žydų bendruomenių demografiniai rodikliai: Izraelyje žydų moterų gimstamumas vidutiniškai siekia tris vaikus, o JAV – apie 1,5, be to, JAV žydų populiacija yra vyresnė.

    Prognozėse atkreipiamas dėmesys ir į religijos atsisakymą kai kuriose Vakarų šalyse – tai prisideda prie krikščionių skaičiaus mažėjimo atskiruose regionuose. Tuo metu tarp musulmonų tikėjimo keitimas, vertinama, yra gerokai retesnis: skaičiuojama, kad 99 proc. musulmonų, taip užaugusių, ir suaugę toliau taip save identifikuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad šių projekcijų nereikėtų traktuoti kaip religijų „varžybų“: vienos religijos dalies mažėjimas nebūtinai reiškia, kad mažės ir jos išpažinėjų skaičius.

  • „Beaujolais nouveau“ 2026: vaisiškas ir lengvas derlius turėtų gelbėti krizę patiriantį sektorių

    „Beaujolais nouveau“ 2026: vaisiškas ir lengvas derlius turėtų gelbėti krizę patiriantį sektorių

    Prancūzijoje pristatytas 2026 metų „Beaujolais nouveau“ – šviežias, lengvas ir, kaip teigiama, lengvai geriamas jaunas vynas, į kurį gamintojai deda daug vilčių. Vynuogininkai tikisi, kad šio derliaus savybės padės atgaivinti sektorių, kuris pastaraisiais metais susiduria su rimtais sunkumais.

    Kaip rašo „Euronews“, Paryžiuje tradicijai paminėti žmonės anksti ryte rinkosi į restoraną, kuriame prie sočių pusryčių siūlyta ragauti ir taurę raudonojo vyno. Tokie lapkričio pabaigos renginiai Prancūzijoje jau seniai tapę sezono simboliu.

    Vieno ūkių atstovas Gilles Gelin iš „Domaine des Nugues“ tvirtina, kad 2026 metų derlius išskirtinis: tam, anot jo, įtakos turėjo oro sąlygos, o pats vynas pasižymi apvalumu ir „dosniu“ charakteriu. Jo teigimu, saulėti metai davė itin švelnius, lengvai prieinamus vynus.

    Vis dėlto šventinė nuotaika neužgožia bendro paveikslo: sektorius išgyvena sudėtingą laikotarpį, pardavimai mažėja nuo COVID-19 pandemijos, o klimato sukelti sutrikimai vis labiau veikia derlių. Kai kuriuose plotuose šių metų derlingumas, skelbiama, yra 60 proc. mažesnis nei pernai.

    Šventė Paryžiuje ir vyno „prieinamumo“ akcentas

    Vieno žymiausių Paryžiaus restoranų „Le Pied de Cochon“ komunikacijos vadovė Joanna Piccio sako, kad „Beaujolais nouveau“ pristatymas – embleminis įvykis, kurį verta patirti anksti ryte, dalijantis akimirka su maistą ir vyną mėgstančiais žmonėmis. Pasak jos, būtent atmosfera daugeliui ir yra didžiausias traukos taškas.

    „Beaujolais nouveau“ išlieka svarbi prancūzų tradicijos dalis: pernai Prancūzijoje buvo išgerta 13,8 mln. butelių. Tai rodo, kad vidaus rinka vis dar reikšminga, net jei bendras sektoriaus spaudimas nemažėja.

    Eksportui taip pat tenka svarbus vaidmuo – didžiausiais importuotojais išskiriamos Japonija ir Jungtinės Valstijos. Gamintojams tai viena iš krypčių, galinčių amortizuoti vidaus vartojimo ir derliaus svyravimus.

    Krizę gilina klimatas ir mažėjantys pardavimai

    Vyno sektoriaus problemos siejamos su keliomis priežastimis vienu metu. Viena jų – po pandemijos besikeičiantys vartojimo įpročiai ir mažėjančios pardavimo apimtys, kurios taip ir neatsistatė iki ankstesnio lygio.

    Kita, vis labiau juntama, – klimato poveikis. Dėl su orais susijusių trikdžių derlius tampa sunkiau prognozuojamas, o kai kuriais atvejais nuostoliai itin apčiuopiami – dalyje sklypų šiemet fiksuotas net 60 proc. derlingumo kritimas.

    Todėl 2026 metų „Beaujolais nouveau“ pristatymas šiemet svarbus ne tik kaip tradicija, bet ir kaip bandymas į rinką sugrąžinti pozityvią nuotaiką. Gamintojai tikisi, kad lengvas, vaisiškas stilius padės išlaikyti pirkėjų susidomėjimą ir bent iš dalies kompensuos sudėtingą laikotarpį.

  • MWC26 Dohoje: DI, debesija ir 5G pažanga, bet milijonai Artimuosiuose Rytuose vis dar be interneto

    MWC26 Dohoje: DI, debesija ir 5G pažanga, bet milijonai Artimuosiuose Rytuose vis dar be interneto

    Technologijų renginys MWC26 sugrįžo į Dohą su aiškia žinute: dirbtinis intelektas gali smarkiai paspartinti ryšio plėtrą, tačiau milijonai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione vis dar lieka neprisijungę prie interneto.

    Apie tai skelbia „Euronews“, apžvelgianti GSMA renginį, kuriame daug dėmesio skiriama DI pasirengimui, debesų kompiuterijai ir 5G tinklų pažangai bei keliui į 6G.

    Atidarymo ceremonijoje GSMA generalinis direktorius Vivek Badrinath pabrėžė, kad technologinė pažanga turi prasmę tik tada, kai ja gali pasinaudoti visi: „Pažanga įskaitoma tik tuomet, jei ja dalijasi kiekvienas.“

    Renginyje taip pat akcentuota įtrauktis – nuo skaitmeninės atskirties mažinimo iki finansinių paslaugų prieinamumo. Šios temos Dohoje aptartos greta diskusijų, kaip DI keis ištisas industrijas.

    Ko ieškoma MWC26 darbotvarkėje

    MWC26 Dohoje pagrindiniuose pokalbiuose susitinka keli dideli technologijų krypties akcentai: DI taikymas ryšio sektoriuje, debesijos sprendimai ir mobiliojo ryšio tinklų raida, kuri ilgainiui turėtų priartinti prie 6G.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja, kad vien technologinių proveržių neužtenka – kartu turi judėti ir reali prieiga prie ryšio. Būtent todėl greta naujovių pristatymų nuolat grįžtama prie klausimo, kaip mažinti regiono „neprisijungusiųjų“ dalį.

    Renginys vyksta kartu su ITU konferencija

    Šiemet MWC26 vyksta greta Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Plenipotentiarinės konferencijos. Tai pirmas kartas, kai šie du formatai rengiami lygiagrečiai.

    Skelbiama, kad į konferenciją susirenka 194 valstybės narės – tikslas bendras: stumti į priekį pasaulinio ryšio plėtrą ir skaitmeninę transformaciją.

    Nuo DI industrijoms iki finansinės įtraukties

    MWC renginio erdvėse, kaip aprašoma, juntamas didelis susidomėjimas tuo, kaip DI pakeis verslo sektorius ir viešąsias paslaugas. Ši tema tampa vienu ryškiausių traukos centrų dalyviams.

    Kartu su technologiniais pažadais Dohoje keliamos ir praktiškos įtraukties temos: pavyzdžiui, finansinės įtraukties stiprinimas, kuris daugelyje šalių tiesiogiai priklauso nuo ryšio prieinamumo ir skaitmeninių paslaugų plėtros.