Viešojoje erdvėje dažnai kartojamas teiginys, kad kelis kartus iš eilės virintas vanduo esą tampa toks pavojingas, jog gali sukelti vėžį. Tačiau ar tai pagrįsta? Nors daugkartinis virinimas gali palikti vandenyje nedidelius chloro junginių pėdsakus, šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad tokie kiekiai keltų realią grėsmę žmogaus sveikatai. Chloras jau daugelį metų naudojamas geriamojo vandens dezinfekcijai, o jo saugūs kiekiai yra reguliuojami higienos normomis.
Vis dėlto tam tikra rizika egzistuoja: kartotinis virinimas gali sudaryti sąlygas nitratams virsti nitritais – medžiagomis, kurios didelėmis dozėmis gali būti kenksmingos. Svarbu suprasti, kad žala priklauso nuo šių junginių koncentracijos, todėl negalima teigti, jog kelis kartus virintas vanduo automatiškai sukelia vėžį ar kitas sunkias ligas.
Kalbant apie vandenį, paliktą per naktį, jį paprastai galima vartoti, tačiau ekspertai rekomenduoja to vengti siekiant išsaugoti geresnes skonio ir higienos savybes. Tyrimai rodo, kad jei vanduo verdamas apie pusvalandį, nitritų kiekis išlieka stabilus net ir po naktinio laikymo – reikšmingų pokyčių nenustatoma.
Tuo pačiu specialistai išskiria du vandens tipus, kurie iš tiesų gali būti pavojingi sveikatai.
Pirmasis – sumaišytas vanduo, kai virintas vanduo sujungiamas su žaliu (nevirintu). Tokiu atveju skysčio temperatūra dažniausiai nepakankama kenksmingoms bakterijoms sunaikinti, o ilgiau vartojant tokį vandenį gali didėti žarnyno infekcijų ir virškinimo sutrikimų rizika.
Antrasis pavojingas tipas – pernelyg karštas vanduo, kurio temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, reguliarus itin karštų gėrimų vartojimas siejamas su didesne stemplės vėžio rizika, nes įprastas stemplės toleruojamas temperatūrų intervalas dažniausiai yra apie 40–50 laipsnių.
Leave a Reply