Kovo 29-ąją Lietuva minės 22-uosius narystės NATO metus. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir nuoseklaus šalies saugumo stiprinimo laikotarpis, kai gynyba grindžiama kolektyvine gynyba, sąjungininkų solidarumu ir transatlantine vienybe.
Per daugiau nei du dešimtmečius NATO tapo neatsiejama Lietuvos saugumo architektūros dalimi – nuo oro policijos misijos iki nuolatinio sąjungininkų karių buvimo šalyje. Narystė Aljanse išlieka pagrindinė Lietuvos saugumo garantija, kartu reiškianti ir įsipareigojimą investuoti į nacionalinius pajėgumus bei sudaryti sąlygas veikti drauge su partneriais.
Su sąjungininkais Lietuva pabrėžia bendrą tikslą – išlaikyti transatlantinę vienybę ir užtikrinti, kad būtų apgintas kiekvienas NATO teritorijos centimetras. Stiprinamos karinės pajėgos ir didinamas jų parengtumas, siekiant veiksmingai atgrasyti Rusiją.
Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios NATO, tačiau kartu didėja Europos valstybių atsakomybė. Europos vaidmuo Aljanse auga, o 2025 m. NATO viršūnių susitikimas Hagoje vertinamas kaip svarbus etapas, susijęs su nuosekliu ir reikšmingu gynybos išlaidų didinimu. Sąjungininkai sutarė gynybai ir saugumui skirti 5 proc. BVP.
Lietuva pabrėžia, kad atsakomybę prisiima nedvejodama. Šiuo metu gynybai skiriama 5,38 proc. BVP – pagal šį rodiklį Lietuva yra pirmoje vietoje NATO. Šalis plėtoja karinius pajėgumus pagal Aljanso reikalavimus, kuria nacionalinę diviziją, stiprina oro gynybą ir vysto infrastruktūrą, skirtą tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių dislokavimui bei pratyboms.
Sąjungininkų buvimas Lietuvoje įvardijamas kaip vienas esminių atgrasymo elementų:
– Nuo narystės pradžios Lietuvos oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Per 22 metus rotacijas vykdė 17 valstybių. Taip pat rengiamos pratybos su oro gynybos sistemomis.
– Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama kovinė grupė, kurioje dalyvauja Nyderlandai, Norvegija, Čekija, Kroatija, Belgija ir Liuksemburgas. Prie veiklų prisidėjo ir Islandija bei Prancūzija.
– Lietuva rengiasi pilno pajėgumo Vokietijos brigados perkėlimui ir nuolatiniam buvimui šalyje nuo 2027 m. pabaigos.
– Nuo 2019 m. Lietuvoje nepertraukiamas rotacijas vykdo JAV sunkusis batalionas. JAV tęsia karių buvimą, o rotacijos vyksta be pertraukų. Lietuva didina priimančiosios šalies paramą.
Akcentuojama, kad narystė NATO yra pagrindinė Lietuvos saugumo garantija, tačiau kartu tai ir įsipareigojimas stiprinti gynybą. Lietuva didina gynybos finansavimą, remia gynybos pramonės plėtrą, dalyvauja NATO operacijose ir misijose, stiprina Aljanso atgrasymą bei kolektyvinę gynybą, taip pat puoselėja transatlantinius ryšius.
Krašto apsaugos ministerijos informacija
Leave a Reply