Kovo 24 d. „Kauno kolegijos“ Alytaus fakultete, „Tėviškės namų“ bendruomenės iniciatyva, surengta diskusija apie savanorišką veiklą ir jos koordinavimo iššūkius. Renginyje dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, „Užimtumo tarnybos“ bei regiono viešojo sektoriaus specialistai ir praktikai, siekiantys stiprinti savanorystės kultūrą ir gerinti jos organizavimo kokybę Pietų Lietuvoje.
Diskusiją moderavusi Vida Grišmanauskienė kvietė įvertinti, kas iš tiesų kuria stiprią savanorių bendruomenę. Dalyviai pabrėžė, kad savanorystė nėra vien spontaniška geranoriška pagalba – tai struktūruotas procesas, kuriam reikia aiškaus koordinavimo, savanorių motyvavimo ir ilgalaikės strategijos.
Diskusijoje akcentuota, jog tvari savanorių bendruomenė formuojasi tuomet, kai savanoriai jaučiasi reikalingi, mato savo indėlio prasmę ir sulaukia nuoseklaus palaikymo.
Renginyje pristatytos ir Lietuvoje taikomos savanorystės koordinavimo praktikos. Savo patirtimi dalijosi savanorystės programų koordinatorė Toma Dvilevičienė iš VšĮ „Ne imti, bet duoti“, išskyrusi individualaus darbo su savanoriais svarbą bei jaunimo įtraukimo iššūkius.
Savanorių centro vadovė Laura Galdikaitė iš VšĮ „Actio Catholica Patria“ pristatė sistemingą savanorių parengimo ir jų lydėjimo modelį, padedantį užtikrinti savanoriškos veiklos tęstinumą.
Į diskusiją atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros grupės patarėja Viktorija Medžiaušaitė-Ancevičė apžvelgė valstybės vaidmenį stiprinant nevyriausybinį sektorių ir savanorystės politiką, taip pat pristatė artimiausiu metu planuojamas iniciatyvas bei programas, kurios, tikimasi, prisidės prie savanorystės plėtros visoje Lietuvoje.
Dalyviai sutarė, kad sėkminga savanorystė neatsiejama nuo profesionalaus ir nuoseklaus koordinavimo: pradedant aiškiai apibrėžtomis veiklomis ir baigiant kryptingu savanorių ugdymu.
Diskusijos pabaigoje VšĮ „Tėviškės namai“ vadovas Jonas Balaika pasidalijo 15 metų savanorystės koordinavimo patirtimi. Jis akcentavo kryptingo koordinavimo naudą ir pateikė siūlymus, kaip būtų galima stiprinti savanorystės organizavimą Pietų Lietuvoje.
Pasak diskusijos dalyvių, tokiuose regionuose kaip Alytaus apskritis savanorystė neretai vyksta fragmentiškai, o vieningos savanorystės programos, galinčios sujungti savanorius ir organizacijas, dažnai pritrūksta.
Bendru sutarimu išsakyta mintis, kad nuosekliai regione veikianti koordinuojanti organizacija galėtų tapti tarpininku tarp savanorių ir juos priimančių įstaigų. Tokia organizacija padėtų užtikrinti platesnę informacijos sklaidą apie savanorystės galimybes, reguliariai organizuotų mokymus bei konsultacijas, stiprintų savanorių motyvaciją ir kompetencijas.
Diskusijoje taip pat aiškiai įvardytas poreikis Alytaus regione turėti nevyriausybinę organizaciją, kuri sistemingai užsiimtų savanoriškos veiklos koordinavimu. Dalyviai pabrėžė, kad ypač mažesnėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms trūksta informacijos bei veiksmingų koordinavimo mechanizmų, o tai riboja savanorystės plėtrą ir mažina jos potencialų poveikį regiono socialinei gerovei.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė Ona Balevičiūtė atkreipė dėmesį, kad COVID-19 pandemijos ir karo pabėgėlių iš Ukrainos krizės metu savanoriai reikšmingai prisidėjo prie iššūkių sprendimo. Todėl, jos teigimu, kryptingas ir organizuotas savanoriškos veiklos koordinavimas galėtų būti svarbi parama ne tik nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir savanorišką veiklą vykdančioms valstybinėms institucijoms bei vietos bendruomenėms.
Ji taip pat pabrėžė, kad, remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, savanorystė gali prisidėti prie bendrojo vidaus produkto kūrimo ir turėti apčiuopiamą ekonominę naudą. Vis dėlto tam reikalingos kryptingos investicijos – lėšos, skirtos savanorystės koordinavimo sistemai kurti ir palaikyti.
Renginys baigėsi neformalia apskritojo stalo diskusija prie kavos puodelio. Dalyviai dalijosi įžvalgomis ir praktinėmis idėjomis, kaip stiprinti savanorystę Pietų Lietuvoje.
Diskusijos pabaigoje sutarta ieškoti savanorišką veiklą koordinuojančios įstaigos Alytaus apskrities regione ir aktyviai įsitraukti į organizatorių planuojamus savanorių koordinavimo bei mentorystės mokymus, numatytus antrą šių metų ketvirtį. Norintys prisijungti prie mokymų kviečiami registruotis el. paštu.
Apibendrinant pabrėžta, kad diskusija ne tik atskleidė esamą situaciją, bet ir išryškino kryptį: siekiant tvarios savanorystės plėtros, būtinas profesionalus koordinavimas, stiprus nevyriausybinis sektorius ir bendras institucijų bei bendruomenių įsitraukimas.
Veikla finansuota iš Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projekto „Tėviškės namų bendruomenės teikiamų psichosocialinių paslaugų kokybės gerinimas ir plėtra“ lėšų.
Leave a Reply