Vazonų paliktos žymės, patamsėję ratilai ir baltas, lyg kreidos dulkės atrodantis apnašas gali sugadinti net kruopščiai prižiūrimos terasos ar balkono vaizdą. Dažnai vien drėgna šluoste ar šluoste su vandeniu jų nepavyksta įveikti, nes nešvarumai įsigeria į plytelių paviršių ir ypač matosi prie siūlių.
Tokie pėdsakai paprastai atsiranda dėl kelių priežasčių: po vazonais kaupiasi drėgmė, susimaišiusi su dulkėmis ir žeme, o laistant ar lyjant ant dangos lieka mineralų nuosėdos. Kuo paviršius šiurkštesnis ir kuo dažniau jis šlampa, tuo greičiau formuojasi apnašos, kurias vėliau norisi nuvalyti be agresyvios chemijos.
Vazonų žymėms – soda
Kasdieniams vazonų paliktiems ratilams ar įsisenėjusiems nešvarumams dažnai pakanka sodos pastos. Į nedidelį dubenėlį suberkite apie 4 valgomuosius šaukštus valgomosios sodos ir įpilkite maždaug 150 mililitrų drungno vandens, kad gautųsi tiršta, lengvai tepama masė.
Pastą paskirstykite ant nešvarių vietų ir siūlių, tuomet palikite maždaug 20 minučių. Per tą laiką soda suminkština nešvarumų sluoksnį, o po to paviršių pakanka švelniai perbraukti minkštu šepečiu ar kempine ir nuplauti švariu vandeniu.
Svarbu neperlenkti lazdos su šveitimu, ypač jei turite tamsesnes ar matines plyteles: per stiprus trynimas gali palikti nublukusias dėmes. Jei žymės atsiradusios nuo guminių vazonų padėklų ar ilgai užsilaikiusios drėgmės, procedūrą verčiau pakartoti antrą kartą, o ne didinti trynimo jėgą.
Baltam apnašui – praskiestas actas
Baltas apnašas dažniausiai siejamas su kietu vandeniu: ant dangos lieka kalcio ir kitų mineralų nuosėdos po laistymo ar lietaus. Tokiais atvejais gali padėti praskiestas actas, nes jis tirpdo kalkines apnašas, kurios paprastai nepasiduoda vien vandeniui.
Praktinis sprendimas – sumaišyti actą su vandeniu santykiu 1:4 arba 1:5 ir tirpalą užtepti minkšta šluoste ant apnašų. Po kelių minučių paviršių būtina gerai nuplauti švariu vandeniu ir nusausinti, kad neliktų rūgšties likučių ir naujų dryžių.
Vis dėlto actą verta naudoti atsargiai: natūralus akmuo, pavyzdžiui, marmuras, travertinas ar kalkakmenis, nuo rūgšties gali negrįžtamai pablukti, prarasti blizgesį ar pakisti spalva. Jei nesate tikri dėl dangos sudėties, saugiausia pirmiausia išbandyti tirpalą mažai matomoje vietoje.
Kaip nepažeisti dangos
Dažna klaida – rinktis stiprius valiklius neįvertinus, iš kokios medžiagos yra terasa ar balkonas. Skirtingos plytelės ir siūlių užpildai skiriasi atsparumu, o senesnėse dangose po žiemos mikroįtrūkimai ir drėgmė gali padaryti paviršių jautresnį.
Kad terasoje neatsirastų naujų ratilų, pravartu naudoti vazonų padėkliukus ar pakeltus stovelius, o po laistymo nuvarvėjusį vandenį nuvalyti kuo greičiau. Reguliarus švelnus valymas dažniausiai duoda geresnį rezultatą nei vienkartinis intensyvus šveitimas, po kurio paviršius gali prarasti savo išvaizdą.
Leave a Reply