Ši funkcija gali greičiau atvėsinti saloną, tačiau ne visada ją verta palikti įjungtą.
Daugelyje automobilių šalia kondicionieriaus valdymo galima rasti mygtuką su automobilio simboliu ir lenkta rodykle. Jis įjungia salono oro recirkuliaciją, kai oras neimamas iš lauko, o cirkuliuoja automobilio viduje.
Karštomis dienomis recirkuliacija dažnai padeda greičiau pasiekti komfortišką temperatūrą. Įjungus ją kartu su kondicionieriumi, sistema vėl ir vėl vėsina jau atšaldytą salono orą, todėl apkrova gali būti mažesnė, o vėsinimas efektyvesnis.
Recirkuliacija praverčia ir važiuojant ten, kur lauko oras prastesnis: spūstyse, tuneliuose ar už dūmijančių transporto priemonių. Tokiais atvejais trumpam sumažinama išmetamųjų dujų, dulkių ar kvapų tikimybė patekti į saloną.
Vis dėlto šios funkcijos nereikėtų laikyti įjungtos nuolat. Ilgiau recirkuliuojant tą patį orą, salone greičiau kaupiasi drėgmė ir anglies dioksidas, todėl gali pradėti rasoti langai, o daliai žmonių atsiranda mieguistumo pojūtis.
Žiemą ir drėgnu oru recirkuliacija dažnai tampa viena pagrindinių langų rasojimo priežasčių. Tokiose situacijose paprastai veiksmingiau rinktis lauko oro padavimą ir nukreipti oro srautą į priekinį stiklą, o kondicionierių naudoti kaip drėgmės surinkėją.
Jei įlipus į įkaitusį automobilį recirkuliacija nepadeda atvėsti greičiau arba salonas vėsta neįprastai lėtai, tai gali signalizuoti apie kondicionieriaus sistemos problemą. Tokiu atveju verta patikrinti šaltnešio kiekį, salono filtrą ir sklendes, kurios reguliuoja oro paėmimą.
Praktinis sprendimas paprastas: recirkuliaciją naudokite trumpais intervalais, kai reikia greito vėsinimo ar apsaugos nuo prasto lauko oro. Kai temperatūra stabilizuojasi, dažnai geriau grįžti prie lauko oro padavimo, kad salonas būtų gaivesnis, o langai nerasotų.
Leave a Reply