Rytų Kinijos jūroje stebėtojai užfiksavo neįprastai didelę Kinijos žvejybos laivų sankaupą: apie 1 400 laivų vienu metu išsirikiavo formacija, kurios ilgis, vertinimais, viršijo 300 kilometrų. Laivų judėjimas buvo matomas pagal laivybos stebėsenos duomenis, o panašūs masiniai susitelkimai regione pastebėti ir anksčiau.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad toks mastas jautrioje jūrinėje zonoje neišvengiamai veikia kitus eismo dalyvius. Pranešimuose minima, jog daliai krovininių laivų teko koreguoti maršrutus, aplenkti teritoriją ar plaukti lėčiau, kad išvengtų artimo kontakto su tankiai judančia flotile.
Kodėl tai kelia klausimų?
JAV ir Kinijos ekonomikos ir saugumo peržiūros komisijos analitiniame biuletenyje tokie susitelkimai apibūdinami kaip plaukiojanti kliūtis, galinti laikinai susiaurinti arba komplikuoti laivybą viename intensyviausių regiono jūrinių koridorių. Ekspertų vertinimu, didelės „civilinės“ flotilės gali tapti vadinamosios pilkosios zonos įrankiu, kai veiksmai balansuoja tarp teisėtos ekonominės veiklos ir politinio ar saugumo spaudimo.
Tokios taktikos esmė yra ta, kad žvejybos laivai gali būti pasitelkiami didinti buvimą jūroje, stebėti situaciją, trukdyti manevravimui ar tiesiog kurti faktą vietoje be formalaus karinio eskalavimo. Tai ypač aktualu kontekste, kuriame dažnai minimos įtampos dėl Taivano ir platesnė konkurencija dėl įtakos Vakarų Ramiajame vandenyne.
Pekinas atmeta strateginę prasmę
Kinijos pozicija viešai išlieka nuosekli: masinis laivų aktyvumas aiškinamas sezoniškumu ir žvejybos piko laikotarpiu. Kinijos atstovai teigia, kad didelė koncentracija tam tikru metų laiku yra įprasta, o laivai telkiasi tradiciniuose žvejybos plotuose, kur žuvų būriai aptinkami efektyviausiai.
„Didelė žvejybos laivų koncentracija šiuo metų laiku yra normalus reiškinys“, – sakė Kinijos ambasados JAV atstovas Liu Pengyu.
Kita rizika: spaudimas ekosistemai
Atskira šios istorijos pusė yra aplinkosauginė. Mokslinėje literatūroje Rytų Kinijos jūra dažnai minima kaip intensyviai eksploatuojamas regionas, kuriame žuvų ištekliai patiria spaudimą dėl pergaudymo, o kai kurių rūšių populiacijos mažėja.
Tūkstančių laivų judėjimas vienu metu reiškia ne tik didesnį sugavimo pajėgumą, bet ir papildomą triukšmo, taršos bei buveinių trikdymo veiksnį. Dėl to, net jei susitelkimas turi grynai ekonominį pagrindą, jis vis tiek kelia klausimų apie ilgalaikį išteklių valdymą ir regiono jūrinės aplinkos atsparumą.
Vertinimai išlieka nevienodi: dalis ekspertų tai laiko žvejybos sezono dinamika, kiti įžvelgia platesnį signalą, susijusį su Kinijos gebėjimu greitai sutelkti dideles civilines flotiles strategiškai jautriose zonose. Bet kuriuo atveju toks mastas išlieka reikšmingas tiek laivybos saugumui, tiek regiono politiniam fonui.
Leave a Reply