Tarptautinė Šerloko Holmso diena šiemet minima ne tik Londone, bet ir Šveicarijos Alpėse, kur literatūros gerbėjai atkūrė vieną garsiausių fikcinių scenų. Šerloko Holmso draugijos nariai iš Londono gegužės 3 dieną atvyko prie Reichenbacho krioklio ir suvaidino lemtingą detektyvo susidūrimą su profesoriumi Džeimsu Moriarčiu.
Ši data gerbėjams svarbi dėl 1893 metais publikuoto pasakojimo „Paskutinė byla“, kuriame Holmsas dingsta kartu su priešu, nugarmėjęs nuo krioklio. Istorijoje daktaras Džonas Vatsonas prie vandens randa atsisveikinimo laišką, o skaitytojams tuomet buvo pasiųstas aiškus signalas, kad detektyvo daugiau nebebus.
Skandalas, privertęs autorių persigalvoti
Seras Artūras Konanas Doilis Holmsą iš pradžių planavo nužudyti galutinai, nes baiminosi, kad detektyvinės istorijos užgožia jo rimtesnius kūrinius. Tačiau visuomenės reakcija buvo tokia stipri, kad sprendimas tapo vienu garsiausių literatūros konfliktų tarp autoriaus ir auditorijos.
Po maždaug dešimtmečio rašytojas herojų sugrąžino apsakyme „Tuščio namo nuotykis“, paaiškindamas, kad Holmsas mirtį tik suvaidino ir išsigelbėjo. Šis siužeto posūkis iki šiol laikomas vienu ankstyvųjų popkultūros pavyzdžių, kai veikėjo likimą pakeitė masinis skaitytojų spaudimas.
Viktorijos laikų kostiumai ir maršrutas pagal siužetą
Šerloko Holmso draugija Londone įkurta 1951 metais ir vienija kolekcininkus, akademikus bei ištikimiausius Konano Doilio kūrybos skaitytojus. Į Šveicariją atvykę nariai rengėsi Viktorijos laikų stilistikos drabužiais, o kelionę planavo taip, kad ji primintų apsakyme aprašytą maršrutą.
Dalis kelionės vyko istoriniais autobusais, vėliau grupė kilo dantračiu geležinkeliu, vedančiu į kalnus prie krioklio. Reichenbacho krioklys detektyvinės literatūros geografijoje tapo išskirtiniu tašku ir dėl to, kad pats Konanas Doilis 1893 metais lankėsi šiame regione, o įspūdingą vietovę perkėlė į kūrinį.
„Tai yra piligrimystė“, – sakė Filipas Porteris, vienas renginio dalyvių, suvaidinęs Šerloką Holmsą.
„Vieta nepaprastai dramatiška: garsas, fonas ir nuolat krintančio vandens muzika“, – pridūrė jis.
Moriarčį vaidinęs Piteris Horoksas pasakojo, kad po kelių dienų su piktadario kostiumu grįžti į kasdienybę būna keista. „Keistas jausmas nusivilkti šiuos drabužius. Po kurio laiko tikrai imi gyventi vaidinamu personažu“, – sakė jis.
221B Baker Street fenomenas ir naujas populiarumo ratas
Holmso mitologija toliau gyvuoja ir Londone, kur Baker Street veikia Šerloko Holmso muziejus. Jis lankytojus traukia nuo 1990 metų, o ekspozicijoje akcentuojamos detalės, tapusios detektyvo įvaizdžio dalimi: smuikas, chemijos rinkinys ir kiti su pasakojimais siejami atributai.
Įdomu tai, kad rašant kūrinius 221B numeris realybėje dar neegzistavo, nes Baker Street numeracija tuo metu nebuvo pasiekusi tokio skaičiaus. Vėliau muziejui teko gauti specialų leidimą naudoti legendinį adresą, kuris šiandien tapo vienu labiausiai atpažįstamų pasaulyje.
Holmso istorijos, rašytos nuo 1887 iki 1927 metų, suformavo daugelį šiuolaikinės detektyvinės literatūros taisyklių: logines išvadas, smulkių detalių stebėjimą ir ankstyvą kriminalistikos logiką. Nenuostabu, kad personažas nuolat grįžta į ekranus ir teatrą, o naujos adaptacijos, įskaitant ir naujausius serialų projektus, periodiškai sukelia dar vieną susidomėjimo bangą.
Leave a Reply