Po vėsių naktų pomidorai ir agurkai dažnai sustoja augti, ima gelsti, numeta žiedus ar prasčiau mezga vaisius. Tai šilumamėgiai augalai, todėl staigūs temperatūros svyravimai ir atvėsusi dirva jiems sukelia ryškų stresą, ypač kai naktimis temperatūra krenta iki maždaug 8–10 laipsnių.
Vėsa sulėtina medžiagų apykaitą ir fermentų veiklą, o augalas prasčiau panaudoja dieną pagamintus fotosintezės produktus. Kai dirva šalta, šaknys silpniau auga, prasčiau įsisavinamas vanduo ir maisto medžiagos, todėl didėja jautrumas grybinėms ligoms ir šaknų puviniams.
Kaip apsaugoti per artimiausias naktis?
Pirmiausia svarbu nebekartoti streso: jei prognozuojamos vėsios naktys, augalus verta pridengti agroplėvele ar agrodanga, o mažesnius sodinukus laikinai uždengti dėžėmis. Šiltnamyje padeda ankstyvas uždarymas vakare ir vėdinimas dieną, kad nebūtų didelių šuolių.
Taip pat svarbus laistymas: po atšalimo geriau rinktis drungnesnį vandenį ir laistyti ryte arba vakare, kai nėra kaitros. Šaltas vanduo iš vandentiekio ar šulinio gali dar labiau dirginti šaknis, o stabilus drėgmės režimas padeda atkurti augalo turgorą.
Koks tręšimas iš tiesų padeda?
Po šaltesnio periodo tręšti reikėtų saikingai, nes per didelės azoto dozės gali paskatinti minkštą, ligoms imlesnį augimą. Praktikoje labiausiai pasiteisina švelni biostimuliacija ir subalansuotos maisto medžiagos: magnio ir fosforo šaltiniai, mikroelementai, taip pat aminorūgščių turintys preparatai, kurie palaiko regeneraciją ir šaknų aktyvumą.
Jei renkatės organines priemones, dažnai naudojamas dilgėlių raugas, tačiau svarbu jį tinkamai skiesti, kad nepertręštumėte ir „nenudegintumėte“ šaknų. Įprasta praktika yra maždaug 1 dalį raugo maišyti su 10 dalių vandens, o pakartotinį tręšimą planuoti tik po 10–14 dienų, įvertinus augalų reakciją.
Po šalnų ar beveik nulinės temperatūros atvejų, kai lapai pajuoduoja, tampa vandeningi ar audiniai aiškiai pažeisti, svarbiausia pirmiausia pašalinti apšalusias dalis ir stebėti, ar augalas leidžia sveikus naujus ūglius. Tokiais atvejais trąšos nėra greitas vaistas, nes atstatyti reikia pažeistus audinius, o ne tik „pamaitinti“.
Kada laukti atsistatymo?
Jei augalai nebuvo apšalę, dažniausiai pagerėjimas matomas per kelias dienas, kai naktimis sušyla ir dirva pradeda laikyti šilumą. Nuoseklus pridengimas, stabilus laistymas ir saikingas, tikslingas tręšimas paprastai leidžia sugrįžti į augimo ritmą ir sumažina žiedų bei užuomazgų byrėjimo riziką.
Norint išvengti pasikartojančių problemų, verta stebėti prognozes ir planuoti sodinimą taip, kad pažeidžiamiausias laikotarpis nesutaptų su vėsiomis pavasario naktimis. Šiltnamyje papildomai padeda dirvos mulčiavimas, nes jis mažina staigius drėgmės ir temperatūros svyravimus šaknų zonoje.
Leave a Reply