Kamčiatinė sausmedė dažnai laikoma krūmu „tinginiams“: esą auga beveik bet kur ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Vis dėlto nemažai sodininkų skundžiasi, kad uogų užmezga mažai. Čia ir slypi netikėtumas – derlių dažniau lemia ne trąšos ar laistymas, o tinkama kaimynystė. Tai, ką pasodinsite šalia, gali padidinti derlių net kelis kartus.
Svarbiausia kamčiatinės sausmedės paslaptis – ji yra kryžmadulkė ir pati savęs neapdulkina. Galite turėti didelį, vešlų krūmą, bet jei jis auga vienas, uogų bus mažai arba jų visai nebus. Kad susiformuotų vaisiai, augalui reikia kitos veislės žiedadulkių, kai abi veislės žydi tuo pačiu metu. Todėl būtina sodinti bent dvi skirtingas veisles, o dar geriau – tris. Tuomet vabzdžiai lengviau perneša žiedadulkes, o krūmai dera gerokai gausiau.
Ne mažiau svarbus ir atstumas tarp krūmų. Kamčiatinė sausmedė nemėgsta augti pernelyg susispaudusi, tačiau krūmai neturėtų būti ir per toli vienas nuo kito. Geriausias sprendimas – sodinti maždaug kas 2 metrus. Toks atstumas leidžia vabzdžiams patogiai atlikti savo darbą, o augalai nekonkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų. Tai veiksmingiau nei išmėtyti pavienius krūmus skirtingose sodo vietose.
Reikia turėti omenyje, kad ne kiekviena veislė gerai apdulkina kitą – kai kurios žydi skirtingu laiku, todėl „nesusitinka“. Jei turite pakankamai vietos, verta sodinti tris skirtingas veisles greta: taip žydėjimas būna tolygesnis, o uogų paprastai užmezgama daugiau.
Kamčiatinė sausmedė žydi labai anksti, todėl pasitaiko, kad pirmieji žiedai pasirodo tada, kai bitės dar nėra aktyvios. Kur kas anksčiau vėsesnėmis dienomis darbuojasi kamanės, todėl verta į sodą prisivilioti būtent jas. Šalia sausmedės naudinga pasodinti tuo pačiu metu žydinčių augalų, pavyzdžiui, krokų, raktažolių, plautės ar eleborų. Ankstyvieji apdulkintojai jų ieško pirmiausia, o kartu lengvai ras ir sausmedžių žiedus.
Dar viena praktiška kaimynystė – braškės. Jos veikia kaip natūrali apsauginė danga, o dėl sekliai esančių šaknų paprastai nekonkuruoja su krūmais dėl išteklių. Tinka ir česnakai bei svogūnai, kurie gali padėti slopinti kai kurių grybinių ligų plitimą. Prie sausmedės galima sodinti ir prieskoninius augalus, pavyzdžiui, čiobrelius ar raudonėlius – jie neretai atbaido amarus. Taip pat tinka panašių poreikių krūmai: serbentai, aronijos ar šilauogės.
Yra ir tokių augalų, kurių kaimynystė sausmedei nepalanki – ypač tų, kurie atima drėgmę arba sudaro sausą, tankų šešėlį. Vienas blogiausių kaimynų – riešutmedis, ypač graikinis. Jis išskiria medžiagą, vadinamą juglonu, kuri gali slopinti jautresnių augalų augimą. Panašiai gali veikti ir raugerškiai – jų šaknys išskiria berberiną, kuris, nors ir vertinamas dėl savybių, sausmedei gali būti nepalankus.
Kartais patariama kamčiatinę sausmedę sodinti po spygliuočiais, esą jie rūgština dirvą, o būtent tokia terpė sausmedžiams patinka. Tačiau praktikoje spygliuočiai dažniau sukuria sausą ir šešėlingą mikroklimatą, kuriame sausmedė dera prasčiau. Taisyklė paprasta: venkite kaimynų, kurie užstos saulę, „išgers“ vandenį ir atims maisto medžiagas.
Leave a Reply