Ankštinių augalų sėklos laikomos vienu sveikiausių maisto produktų – jos yra puikus baltymų ir skaidulų šaltinis, taip pat turi vertingų mineralų bei B grupės vitaminų. Tarp jų dažnai išskiriama mung pupelė, neretai vadinama „auksine“. Šis Azijoje itin vertinamas produktas siejamas su palankiu poveikiu kepenų ir žarnyno veiklai, kraujotakai bei svorio kontrolei.
Iš Indijos kilusi mung pupelė šiandien auginama daugelyje Azijos regionų ir yra išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Ji vertinama dėl švelnaus skonio ir maistinės vertės. Be to, dažnai pabrėžiama, kad ji kai kuriems žmonėms sukelia mažiau pilvo pūtimo nei kiti įprasti ankštiniai, o išverda gana greitai.
Mung pupelėse gausu lengvai pasisavinamų baltymų ir skaidulų. Skaidulos prisideda prie sklandesnės žarnyno veiklos ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Taip pat akcentuojamas žemas glikemijos indeksas, todėl šios pupelės neretai rekomenduojamos planuojantiems mitybą taip, kad būtų palaikomas stabilesnis gliukozės kiekis kraujyje.
Šiose pupelėse yra vitaminų A, C, E ir K, taip pat B grupės vitaminų. Jose randama ir mineralų: kalcio, fosforo, kalio, cinko bei magnio. Minimos ir natūralios augalinės medžiagos, siejamos su priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat antioksidantai, kurie padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu.
Dėl maistinių medžiagų gausos mung pupelės siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Teigiama, kad jos gali prisidėti prie geresnio lipidų profilio, padėti palaikyti normalų kraujospūdį ir stiprinti kraujagysles, taip mažinant su širdies ligomis siejamų rizikų tikimybę.
„Auksinė“ mung pupelė minima ir kaip mitybos dalis, galinti padėti organizmo detoksikacijos procesams. Taip pat nurodoma, kad ji gali palengvinti kai kuriuos virškinimo negalavimus, o daliai žmonių būti naudinga esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Kalbant apie nervų sistemą, mung pupelė siejama su galimai teigiamu poveikiu dėmesiui, atminčiai ir bendrai savijautai. Dėl antioksidacinių savybių ji neretai minima kaip produktas, padedantis mažinti uždegiminius procesus organizme.
Dar vienas aspektas – kaulų ir dantų būklė: dėl mineralų kiekio mung pupelės kartais įvardijamos kaip naudingas pasirinkimas osteoporozės profilaktikai. Dėl žemo glikemijos indekso jos dažnai įtraukiamos į diabetu sergančių žmonių mitybą, taip pat tų, kurie siekia mažinti svorį – jos gali padėti ilgiau išlikti sotiems ir kartu prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje.
Mung pupelės yra žalios, o išvirusios tampa rusvai žalsvos. Jų skonis švelnus, kiek salstelėjęs, primenantis riešutus. Prieš verdant rekomenduojama pupeles pamirkyti šaltame vandenyje, geriausia – per naktį. Vėliau vandenį reikėtų pakeisti, o pupeles virti apie 30–40 minučių ant silpnos ugnies. Sūdyti patariama tik pačioje pabaigoje.
Dėl neutralaus skonio mung pupelės tinka įvairiems patiekalams: sriuboms, salotoms, patiekalams su kruopomis ar makaronais, taip pat tiek mėsos, tiek vegetariškiems deriniams. Iš jų galima gaminti baltymingus užtepėlių variantus, vegetariškus burgerius, paštetus ar kotletus. Dažnai minima, kad optimali dienos porcija galėtų būti apie trys valgomieji šaukštai sausų sėklų. Alternatyva – mung pupelių daigai: juos galima valgyti žalius arba tik trumpai apkepti ar apblanširuoti.
Leave a Reply