Kava iš tikrųjų energijos nesukuria. Nors tai gali skambėti netikėtai, kofeinas neduoda kalorijų, negamina gliukozės ir „neįkrauna“ organizmo taip, kaip maistas ar fizinis aktyvumas. Jo poveikis paremtas vienu mechanizmu – adenozino receptorių blokavimu smegenyse.
Adenozinas – medžiaga, kuri dienos eigoje kaupiasi organizme ir sukelia vis stiprėjantį mieguistumą. Kuo ilgiau nemiegate, tuo daugiau adenozino prisikaupia ir tuo labiau norisi poilsio. Kofeinas jungiasi prie tų pačių receptorių kaip adenozinas ir juos laikinai „užima“, todėl smegenys negauna signalo, kad esate pavargę.
Čia ir slypi paaiškinimas, kodėl kava ne „pakelia energiją“, o tik užmaskuoja nuovargį. Adenozinas niekur nedingsta – jis ir toliau kaupiasi, tik smegenys jo tarsi „nemato“, kol kofeinas blokuoja receptorius. Po kelių valandų kepenys kofeiną suskaido, receptoriai atsipalaiduoja, ir tuomet sukauptas adenozinas tarsi banga užlieja smegenis. Dėl to nuovargis, kuris pasireiškia vėliau, neretai būna stipresnis nei iki kavos. Taip atsiranda vadinamasis „kofeino kritimas“ – staigus savijautos pablogėjimas, kai poveikis baigiasi.
Dar svarbiau tai, kad kofeinas turi šlapimą varantį poveikį. Kiekvienas puodelis kavos gali skatinti skysčių netekimą, o jei papildomai negeriate vandens, kita kavos porcija tik gilina dehidrataciją. Būtent čia dažnai daroma esminė klaida: geriame kavą, bet pamirštame vandenį. Tuomet kofeinas, užuot padėjęs išlikti žvaliems, palaipsniui prisideda prie skysčių trūkumo.
Dehidratacija daugeliui asocijuojasi su karščiu, intensyviu sportu ar apsinuodijimu, tačiau lengvas, lėtinis skysčių trūkumas yra itin dažnas ir dažnai nepastebimas. Pakanka netekti apie 2 proc. organizmo vandens, kad atsirastų aiškūs simptomai.
Dehidratacijos požymiai klastingi, nes lengva juos supainioti su kitais negalavimais. Kai trūksta skysčių, kraujas tampa tirštesnis, širdis turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų audinius deguonimi, o smegenys jo gauna mažiau. Dėl to gali varginti nuolatinis mieguistumas, jėgų stoka ir jausmas, kad dieną „tempiate“ vien valios pastangomis.
Smegenys maždaug tris ketvirtadalius sudarytos iš vandens, todėl net nedidelis skysčių sumažėjimas gali paveikti savijautą. Jei ima skaudėti galvą, prieš griebiantis nuskausminamųjų verta lėtai išgerti dvi stiklines vandens ir palaukti apie 20 minučių. Tyrimai rodo, kad net nedidelė dehidratacija gali pabloginti trumpalaikę atmintį ir dėmesio koncentraciją. Vietoj dar vieno kavos puodelio neretai padeda vanduo su elektrolitais, kurie svarbūs raumenų ir širdies veiklai. Kai elektrolitų trūksta, gali pasireikšti skausmingi mėšlungiai, akių vokų trūkčiojimas ar padažnėjusio širdies plakimo pojūtis.
Elektrolitai čia ypač svarbūs. Vien vandens kartais nepakanka, nes organizmui reikia mineralų, kad skysčiai būtų tinkamai „nukreipiami“ į ląsteles. Jei trūksta natrio ar kalio, galite gerti daug vandens, bet troškulys ir nuovargis vis tiek gali nesitraukti. Dėl to vis dažniau rekomenduojama dieną pradėti nuo vandens su elektrolitais – ypač prieš kavą arba po jos.
Užuot gėrę dar vieną puodelį, kuris tik atidės nuovargio bangą, galite pasigaminti namuose izotoninį gėrimą. Jis padeda papildyti elektrolitus, geriau drėkina organizmą ir gali pagerinti savijautą.
Kaip pasigaminti:
Rinkitės nerafinuotą akmens druską – joje, palyginti su įprasta stalo druska, gali būti daugiau mikroelementų. Svarbiausias komponentas yra natris, nes jis padeda vandeniui patekti į ląsteles. Dažniausiai pakanka ketvirčio arbatinio šaukštelio – tiek, kad gėrimas nepasirodytų sūrus.
Įspauskite citrinos sulčių. Citrina suteikia gaivų skonį, o vitaminas C siejamas su normalių organizmo funkcijų palaikymu, ypač patiriant stresą ir nuovargį.
Įdėkite šaukštą medaus – tai natūralus gliukozės ir fruktozės šaltinis, kuris suteikia švelnaus saldumo ir nedidelį angliavandenių kiekį. Tokia kombinacija taip pat padeda „pernešti“ elektrolitus. Parduotuviniai izotoniniai gėrimai veikia panašiu principu, tačiau dažnai būna brangesni ir gali turėti priedų.
Tinkamiausias metas šiam gėrimui – ryte, prieš kavą, ir po pietų, kai pajuntate jėgų kritimą. Kava nėra priešas, tačiau svarbu suprasti, kad ji ne prideda energijos, o tik laikinai užmaskuoja nuovargį. Jei ją geriate be pakankamo vandens kiekio, kiekvienas papildomas puodelis gali prisidėti prie dehidratacijos. Paprastas sprendimas – prieš kavą išgerti vandens (dar geriau – su elektrolitais). Namų izotoniką paruošite per minutę, o savijautos pokytis kartais būna didesnis, nei tikimasi.
Leave a Reply