Gausus pomidorų žydėjimas dar nereiškia gausaus derliaus: kad iš žiedo susiformuotų vaisius, turi įvykti apdulkinimas ir apvaisinimas. Tik tada augalas pradeda formuoti užuomazgą, kuri per kelias savaites virsta bręstančiu pomidoru.
Pomidorai yra savidulkiai, nes kiekviename žiede yra ir kuokeliai, ir piestelė. Visgi žiedadulkėms reikia judesio, kad jos nuo kuokelių patektų ant piestelės, todėl gamtoje padeda vėjas, lietus ir vabzdžiai.
Didžiausios bėdos prasideda šiltnamiuose ar po plėvele, kur oro judėjimas menkas, o vabzdžių mažiau. Tuomet net sveiki žiedai po kelių dienų gali pradėti džiūti ir nukristi, taip ir nesuformavę mažų žalių užuomazgų.
Kada verta apdulkinti rankomis?
Rankinis apdulkinimas dažniausiai praverčia intensyvaus žydėjimo metu, ypač birželį ir liepą, kai vienu metu pražysta daug žiedynų. Problemą išduoda tai, kad žiedai atrodo normaliai, tačiau neilgai trukus pagelsta ties pagrindu arba tiesiog nukrenta.
Rizika didėja, kai šiltnamyje laikosi tvankuma: pakilus temperatūrai iki maždaug 30 laipsnių ir daugiau, o oro drėgmei viršijus 70 proc., žiedadulkės linkusios sulipti. Tuomet jos sunkiau išbyra iš kuokelių ir apdulkinimas tampa nepatikimas.
Tokios pačios bėdos pasitaiko ir balkonuose, jei pomidorai pastatyti užuovėjoje, prie ištisinių turėklų ar už stiklų. Be vėjo judesio ir sumažėjus vabzdžių aktyvumui karštomis dienomis, žiedams gali prireikti žmogaus pagalbos.
Kodėl žiedai krenta?
Dažniausia priežastis yra svyruojančios arba netinkamos sąlygos. Vėsios naktys, kai temperatūra nukrenta žemiau 15 laipsnių, ir karščiai virš 30 laipsnių gali sutrikdyti žiedadulkių brendimą ir apvaisinimą.
Svarbi ir drėgmė: esant per didelei, žiedadulkės sulimpa, o esant per mažai, jos greičiau praranda gyvybingumą. Dėl to net gerai atrodantis žiedas gali nesuformuoti vaisiaus užuomazgos.
Ne mažiau svarbios priežiūros klaidos, ypač per didelės azoto normos, skatinančios lapiją, bet ne vaisių mezgimą. Taip pat kenkia nereguliarus laistymas, šaknų perdžiovinimas ar užmirkimas, o žydėjimui gali atsiliepti ir mikroelementų, pavyzdžiui, boro, trūkumas.
Veiksmingi rankinio apdulkinimo būdai
Paprastiausias metodas – sukelti lengvas vibracijas. Ryte, kai žiedai atviri ir oras dar ne toks tvankus, pakanka švelniai papurtyti augalo stiebą, atramą ar virvelę ties žiedynu, kad žiedadulkės pabirtų ten, kur reikia.
Mažuose šiltnamiuose praverčia ir minkštas teptukas: juo atsargiai paliečiamas žiedo vidus, taip pernešant žiedadulkes. Kai kurie augintojai naudoja elektrinį dantų šepetėlį, trumpai priglausdami jį prie žiedyno kotelio, kad vibracija imituotų vėjo ar vabzdžių judesį.
Rankinis apdulkinimas veikia geriausiai kartu su mikroklimato kontrole: reguliariu vėdinimu ir temperatūros mažinimu karščių metu. Jei žydėjimas tęsiasi, procedūrą verta pakartoti kas kelias dienas, kol nužydi visi žiedynai.
Leave a Reply