Kodėl gyvokostas tinka pomidorams
Gyvokostas dažnai laikomas paprastu, drėgnose vietose augančiu augalu, tačiau daržuose jis vertinamas kaip natūrali priemonė pomidorams stiprinti. Pomidorai intensyviai auga, gausiai mezga ir todėl greitai išeikvoja maisto medžiagas, ypač kalį, kuris svarbus žiedams, vaisių formavimuisi ir skoniui.
Gyvokosto lapuose sukaupta nemažai augalams reikalingų elementų, o skystos trąšos iš jo ypač populiarios tarp ekologinės daržininkystės šalininkų. Praktikoje gyvokostas dažniausiai naudojamas kaip trąša laistymui, o švelnesni tirpalai pasitelkiami purškimui, kai norima paremti augalą per lapus.
Kada rinkti ir kaip pasigaminti trąšą
Gyvokostą patogiausia rinkti žydėjimo metu, paprastai nuo gegužės iki liepos, o kai kuriais metais ir ilgiau. Būtent tuo metu žaliojoje masėje būna daugiausia augalui sukauptų medžiagų, todėl užpilai ir raugintos trąšos būna veiksmingesni.
Rauginimui verta rinktis plastikinį kibirą ar statinaitę ir vengti metalinių indų, nes rūgštėjantis tirpalas gali skatinti koroziją. Indą geriau laikyti šiltoje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, o viršų pridengti orui laidžia danga, kad neprilįstų vabzdžių.
Dažnas daržininkų receptas toks: apie 1 kilogramą lapų ir žydinčių ūglių užpilti 10 litrų vandens ir palikti rūgti 14–21 dieną, kartkartėmis pamaišant. Tirpalas laikomas subrendusiu, kai sumažėja putojimas ir kvapas stabilizuojasi, tuomet jį reikia nukošti.
Laistymui koncentratą būtina skiesti, kad nenudegintų šaknų ir nesukeltų streso. Jauniems, dar nevedantiems pomidorams dažnai taikomas maždaug 1 prie 10 skiedimas, o derančioms lysvėms neretai renkamasi stipresnis, apie 1 prie 5 tirpalas, tačiau visada verta pradėti nuo silpnesnio ir stebėti augalo reakciją.
Purškimas ir dažniausios klaidos
Gyvokostas dar naudojamas kaip pagalbinė priemonė purškimui, kai norima sustiprinti pomidorų lapiją ir sumažinti streso padarinius. Praktikoje ruošiami du variantai: užpilas, kai augalinė žaliava užplikoma ir atvėsinama, ir nuoviras, kai žaliava dar ir paverdama.
Švelnesniam užpilui tinka sauja šviežių ar džiovintų lapų, užplikytų karštu vandeniu ir paliktų atvėsti, o nukoštas skystis naudojamas purkšti. Stipresniam nuovirui dažnai imama apie 100 gramų lapų litrui vandens, žaliava per naktį pamirkoma, o kitą dieną paverdama apie valandą ir atvėsinus nukošiama.
Pagrindinė klaida yra per dažnas ar per stiprus tręšimas, ypač jei dirva jau praturtinta kompostu ar naudojamos kompleksinės trąšos. Taip pat svarbu purkšti tik anksti ryte arba vakare, kad saulėje lašai nenudegintų lapų, ir vengti purškimo prieš pat lietų, nes tirpalas bus tiesiog nuplautas.
Jei pomidorai ima auginti labai vešlią lapiją, bet prastai žydi ar mezga, verta sumažinti bet kokį papildomą maitinimą ir labiau susitelkti į laistymo režimą bei vėdinimą šiltnamyje. Stabilus drėgmės lygis ir gera oro cirkuliacija dažnai duoda ne mažesnį efektą nei papildomos trąšos.
Renkant gyvokostą svarbu įsitikinti, kad augalas nebuvo purkštas neaiškiomis cheminėmis priemonėmis ir neaugo šalia intensyvaus eismo kelių. Dar saugiau dalį gyvokosto auginti savo sklype ir naudoti tik švarią, patikimai surinktą žaliavą.
Leave a Reply