CP v2

Tag: Gyvokostas

  • Ši piktžolė gali išgelbėti pomidorus: gyvokosto trąša, purškalas ir ką svarbu žinoti

    Ši piktžolė gali išgelbėti pomidorus: gyvokosto trąša, purškalas ir ką svarbu žinoti

    Kodėl gyvokostas tinka pomidorams

    Gyvokostas dažnai laikomas paprastu, drėgnose vietose augančiu augalu, tačiau daržuose jis vertinamas kaip natūrali priemonė pomidorams stiprinti. Pomidorai intensyviai auga, gausiai mezga ir todėl greitai išeikvoja maisto medžiagas, ypač kalį, kuris svarbus žiedams, vaisių formavimuisi ir skoniui.

    Gyvokosto lapuose sukaupta nemažai augalams reikalingų elementų, o skystos trąšos iš jo ypač populiarios tarp ekologinės daržininkystės šalininkų. Praktikoje gyvokostas dažniausiai naudojamas kaip trąša laistymui, o švelnesni tirpalai pasitelkiami purškimui, kai norima paremti augalą per lapus.

    Kada rinkti ir kaip pasigaminti trąšą

    Gyvokostą patogiausia rinkti žydėjimo metu, paprastai nuo gegužės iki liepos, o kai kuriais metais ir ilgiau. Būtent tuo metu žaliojoje masėje būna daugiausia augalui sukauptų medžiagų, todėl užpilai ir raugintos trąšos būna veiksmingesni.

    Rauginimui verta rinktis plastikinį kibirą ar statinaitę ir vengti metalinių indų, nes rūgštėjantis tirpalas gali skatinti koroziją. Indą geriau laikyti šiltoje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, o viršų pridengti orui laidžia danga, kad neprilįstų vabzdžių.

    Dažnas daržininkų receptas toks: apie 1 kilogramą lapų ir žydinčių ūglių užpilti 10 litrų vandens ir palikti rūgti 14–21 dieną, kartkartėmis pamaišant. Tirpalas laikomas subrendusiu, kai sumažėja putojimas ir kvapas stabilizuojasi, tuomet jį reikia nukošti.

    Laistymui koncentratą būtina skiesti, kad nenudegintų šaknų ir nesukeltų streso. Jauniems, dar nevedantiems pomidorams dažnai taikomas maždaug 1 prie 10 skiedimas, o derančioms lysvėms neretai renkamasi stipresnis, apie 1 prie 5 tirpalas, tačiau visada verta pradėti nuo silpnesnio ir stebėti augalo reakciją.

    Purškimas ir dažniausios klaidos

    Gyvokostas dar naudojamas kaip pagalbinė priemonė purškimui, kai norima sustiprinti pomidorų lapiją ir sumažinti streso padarinius. Praktikoje ruošiami du variantai: užpilas, kai augalinė žaliava užplikoma ir atvėsinama, ir nuoviras, kai žaliava dar ir paverdama.

    Švelnesniam užpilui tinka sauja šviežių ar džiovintų lapų, užplikytų karštu vandeniu ir paliktų atvėsti, o nukoštas skystis naudojamas purkšti. Stipresniam nuovirui dažnai imama apie 100 gramų lapų litrui vandens, žaliava per naktį pamirkoma, o kitą dieną paverdama apie valandą ir atvėsinus nukošiama.

    Pagrindinė klaida yra per dažnas ar per stiprus tręšimas, ypač jei dirva jau praturtinta kompostu ar naudojamos kompleksinės trąšos. Taip pat svarbu purkšti tik anksti ryte arba vakare, kad saulėje lašai nenudegintų lapų, ir vengti purškimo prieš pat lietų, nes tirpalas bus tiesiog nuplautas.

    Jei pomidorai ima auginti labai vešlią lapiją, bet prastai žydi ar mezga, verta sumažinti bet kokį papildomą maitinimą ir labiau susitelkti į laistymo režimą bei vėdinimą šiltnamyje. Stabilus drėgmės lygis ir gera oro cirkuliacija dažnai duoda ne mažesnį efektą nei papildomos trąšos.

    Renkant gyvokostą svarbu įsitikinti, kad augalas nebuvo purkštas neaiškiomis cheminėmis priemonėmis ir neaugo šalia intensyvaus eismo kelių. Dar saugiau dalį gyvokosto auginti savo sklype ir naudoti tik švarią, patikimai surinktą žaliavą.

  • Pamirškite dilgėles: gyvokostų koncentratas su kaliu žada gausesnį pomidorų ir uogų derlių

    Pamirškite dilgėles: gyvokostų koncentratas su kaliu žada gausesnį pomidorų ir uogų derlių

    Dilgėlių raugas daugeliui sodininkų yra pirmasis pasirinkimas pavasarį, nes jame gausu azoto, skatinančio lapijos ir ūglių augimą. Tačiau vasaros pradžioje, kai augalai pradeda žydėti ir megzti vaisius, azoto perteklius gali duoti priešingą efektą: vietoje derliaus auga lapai.

    Tokiu metu dažniau pasirenkamas gyvokostas, nes jo lapuose paprastai sukaupta daugiau kalio nei azoto. Kalis svarbus žydėjimui, vaisių mezgimui, cukrų kaupimuisi ir augalo atsparumui karščiui bei sausrai, todėl kalio turintis tręšimas vasarą dažnai tinka geriau nei azotinis.

    Kam gyvokostas tinka labiausiai?

    Gyvokostu dažniausiai tręšiamos derančios daržovės, ypač pomidorai, paprikos, agurkai, cukinijos ir baklažanai. Sode jis praverčia uogakrūmiams, pavyzdžiui, avietėms, serbentams, šilauogėms, taip pat braškėms ir vaismedžiams, kai formuojasi vaisiai.

    Žydinčioms dekoratyvinėms kultūroms kalis taip pat aktualus, todėl gyvokosto užpilai dažnai naudojami rožėms, hortenzijoms ir kitoms gausiai žydinčioms gėlėms. Vis dėlto tręšimą verta derinti su dirvožemio būkle, nes per dažnas maitinimas gali išbalansuoti maisto medžiagų santykį.

    Kada geriau šio tręšimo vengti?

    Gyvokosto trąšos ne visada yra universalios. Daržovėms, kurios auginamos dėl lapų ar šaknų, per didelis kalio kiekis gali skatinti ankstyvą žydėjimą ir mažinti derliaus kokybę, todėl su salotomis, špinatais ar morkomis tręšti reikėtų itin atsargiai.

    Taip pat verta prisiminti ankštines kultūras, pavyzdžiui, žirnius ir pupas: jos pačios geba apsirūpinti azotu per simbiozę su dirvožemio bakterijomis. Stipresni kalio tirpalai gali sutrikdyti kitų elementų pasisavinimą, todėl geriau rinktis švelnesnį, subalansuotą tręšimą.

    Gyvokosto koncentratas be vandens

    Vasarą populiarėja tirštesnis gyvokosto koncentratas, kai lapai ir stiebai suslegiami inde be vandens, o sultys išsiskiria pačios. Tokia priemonė patogi, kai trąšą norisi laikyti mažesniame tūryje, pavyzdžiui, balkone ar šiltnamyje.

    Žaliava dažniausiai pjaunama žydėjimo laikotarpiu, kai lapuose būna daugiau augalui svarbių medžiagų. Indą laikant pavėsyje po kelių savaičių gaunamas tamsus, stipraus kvapo skystis, kurį patogu supilti į sandarų stiklinį butelį ir laikyti vėsiai.

    Tokio koncentrato tiesiogiai ant augalų pilti nereikėtų, nes jis gali nudeginti šaknis ar lapus. Praktikoje dažnai taikomas skiedimas vandeniu, kad tirpalas būtų silpnos arbatos spalvos, o tręšiama ne ant stiebo, o aplink šaknų zoną, ypač žydėjimo ir derėjimo metu.

    Purškiant per lapus poveikis paprastai juntamas greičiau, tačiau ir čia būtinas skiedimas bei atsargumas: purkšti rekomenduojama vakare arba apsiniaukusią dieną, kad saulė nenudegintų lapų. Svarbu suprasti, kad tai yra trąša, o ne augalų apsaugos priemonė nuo ligų ar kenkėjų.

    Norint turėti žaliavos visą sezoną, gyvokostą galima auginti sode: jis mėgsta derlingą, drėgnesnę dirvą ir pakelia pusšešėlį. Kad augalas neplistų savaime, sodininkai dažnai renkasi mažiau plintančias veisles ir reguliariai nukerpa žiedynus prieš subrandinant sėklas.