Vasarą rožės gali žydėti beveik be pertraukų iki pat rudens, tačiau tai dažniausiai lemia ne vien veislė, o nuosekli priežiūra. Sodininkai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia teisingai šalinti nužydėjusius žiedus, laistyti pagal orus ir nepersistengti su azotu.
Pirmiausia verta įsitikinti, ar jūsų rožė apskritai kartoja žydėjimą. Dalis senųjų, kai kurios parkinės ir vijoklinės rožės žydi tik vieną kartą per sezoną, todėl jų vasarinis genėjimas labiau skirtas atjauninimui ir krūmo sutvarkymui, o ne antrajai žiedų bangai.
Kaip genėti po pirmos bangos?
Kartojančios žydėjimą rožės vasarą dažniausiai genimos paprastai: pašalinami nužydėję žiedai kartu su trumpu stiebo gabalėliu. Taip augalas mažiau energijos skiria vaisių mezgimui ir greičiau formuoja naujus pumpurus.
Pjūvį rekomenduojama daryti įstrižai, švariu sekatoriumi, virš pirmo gerai išsivysčiusio lapo arba maždaug 2–3 centimetrais žemiau nužydėjusio žiedyno. Praktikoje dažnai patariama pjauti virš į išorę nukreipto pumpuro, kad krūmas būtų retesnis ir geriau vėdintųsi.
Genint pravartu tuo pačiu atlikti ir sanitarinį tvarkymą: iškirpti sausus, silpnus, pažeistus ar ligotus ūglius. Tai mažina ligų riziką ir padeda krūmui nukreipti jėgas į stiprių, žydinčių ūglių auginimą.
Laistymas ir tręšimas vasarą
Vasarą rožėms labiau tinka retesnis, bet gausus laistymas, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Esant įprastoms sąlygoms, dažnai pakanka laistyti maždaug kas dvi savaites, vienam krūmui skiriant apie 10 litrų vandens, o per karščius dažnis didinamas iki 1–2 kartų per savaitę.
Vandenį geriausia pilti tiesiai prie šaknų, vengiant šlapinti lapus, nes drėgmė ant lapijos didina grybinėms ligoms palankias sąlygas. Papildomai padeda mulčiavimas, nes jis ilgiau išlaiko drėgmę ir sumažina dirvos perkaitimą.
Tręšiant po pirmos žydėjimo bangos dažniau renkamasi trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, o azoto paliekama mažiau. Azotas skatina lapiją, bet perteklius vasaros viduryje gali padidinti jautrumą ligoms ir atitolinti pasiruošimą sezonui į pabaigą, todėl paskutinį tręšimą paprastai rekomenduojama atlikti ne vėliau kaip liepos viduryje.
Kaip sumažinti grybelinių ligų riziką?
Vasarą rožėms dažniausiai pavojingos juodoji dėmėtligė, rūdys ir tikroji miltligė. Riziką mažina tinkama vieta, ne per tankus sodinimas, reguliarus retinimas ir greitas užkrėstų lapų ar ūglių pašalinimas.
Profilaktikai kai kurie sodininkai naudoja natūralius purškalus, pavyzdžiui, asiūklio, česnako ar taukės užpilus, purškiant kas maždaug dvi savaites. Svarbu pažeistas augalo dalis išnešti iš sodo ir nekompostuoti, kad infekcija neplistų kitą sezoną.
Leave a Reply