Vasara laikoma vienu geriausių laikų dauginti šluotelines hortenzijas auginiais, nes šių metų ūgliai dar elastingi, bet jau pakankamai subrendę šaknims formuoti. Svarbiausia sąlyga – stabiliai drėgna aplinka ir lengvas, orui laidus substratas, kad stiebas nepradėtų pūti.
Praktikoje dažniausiai pasirenkami ne žydintys, sveiki ūgliai, užaugę šį sezoną. Auginio ilgis paprastai siekia apie 10–15 centimetrų, o apačioje paliekami 2–3 mazgai, iš kurių ir formuojasi šaknys.
Kaip paruošti auginį?
Apatiniai lapai pašalinami, o viršutiniai patrumpinami maždaug per pusę, kad augalas mažiau netektų vandens. Pjūvį patikimiausia daryti iškart po mazgu, nes ten susitelkę audiniai, palankesni šaknų užuomazgoms.
Auginį galima pamerkti į įsišaknijimą skatinančią priemonę, tačiau tai nėra būtina, jei sąlygos tinkamos. Sodinama į drėgną, lengvą mišinį, kuriame vyrauja durpės su smėliu arba perlitą turintis substratas, nes jis mažina užmirkimo riziką.
Kokios sąlygos svarbiausios įsišaknijimui?
Kol nesusidaro šaknys, auginiai vandenį daugiausia pasisavina per lapus, todėl kritiškai svarbi didesnė oro drėgmė. Dėl to dažnai naudojamas permatomas gaubtas ar mini šiltnamis, tačiau jį reikia reguliariai pravėdinti, kad nesusidarytų pelėsis.
Geriausiai tinka šviesi vieta be tiesioginės saulės, nes kaitra greitai išdžiovina lapus ir substratą. Įsišaknijimo tempą labiausiai lemia pastovi šiluma ir drėgmė: dažnai pirmos šaknys pasirodo per 3–6 savaites, tačiau tai gali kisti priklausomai nuo sąlygų.
Klaidos, kurios dažniausiai sužlugdo rezultatą
Viena dažniausių nesėkmių priežasčių – per sausas substratas, kai auginiai nuvysta dar nesuspėję suformuoti šaknų. Kita kraštutinė klaida – nuolatinis užmirkimas, kuris atima deguonį iš stiebo pagrindo ir skatina puvinius.
Problemų taip pat sukelia auginiai su žiedynais, nes augalas energiją nukreipia į žydėjimą, o ne šaknų formavimą. Dar viena rizika – laikymas tiesioginėje saulėje arba per ankstyvas tręšimas, kai šaknų sistema dar silpna ir jautri.
Kai auginys pradeda leisti naujus lapus, jį galima pamažu pratinti prie lauko sąlygų, kasdien ilgiau nuimant gaubtą. Į nuolatinę vietą saugiausia sodinti kitą sezoną, o pirmą žiemą jauniems augalams verta parinkti labiau apsaugotą vietą, nes jie prasčiau ištveria šaltį nei įsitvirtinę krūmai.
Leave a Reply