Vis daugiau žmonių namuose ir sode ieško būdų mažinti agresyvių insekticidų naudojimą, ypač ten, kur auga vaikai ar laikomi augintiniai. Viena dažniausiai minimų alternatyvų – diatomitinė žemė, dar vadinama diatomitu, iš suakmenėjusių mikrodumblių liekanų susidaręs natūralus miltelis.
Nors šis produktas įprastai nepriskiriamas klasikiniams chemijos pagrindu sukurtiems nuodams, jo veiksmingumas priklauso nuo teisingo pasirinkimo ir naudojimo. Specialistai pabrėžia, kad net natūralios priemonės gali būti pavojingos, jei naudojamos ne pagal paskirtį ar įkvepiant dulkes.
Kaip veikia diatomitinė žemė
Diatomitinė žemė vabzdžių nežudo nervus veikiančiomis medžiagomis – ji veikia mechaniškai. Smulkios dalelės pažeidžia vabzdžių išorinį apsauginį sluoksnį, sugeria riebalus ir drėgmę, todėl kenkėjai palaipsniui dehidratuoja ir žūsta.
Dėl tokio veikimo būdo rezultatas dažniausiai nėra momentinis. Kad priemonė suveiktų, kenkėjas turi tiesiogiai kontaktuoti su milteliais, todėl svarbu juos berti ten, kur vabzdžiai realiai juda.
Kokiems kenkėjams tinka, o kam – ne
Diatomitinė žemė dažniausiai naudojama prieš ropojančius kenkėjus. Praktikoje ji pasitelkiama mažinant skruzdėlių, tarakonų, blakių, blusų, sidabrinių žuvelių, auslindų, kai kurių vabalų, šliužų ir erkių aktyvumą.
Tačiau priemonė nėra universali: ji neveikia graužikų ir paprastai neduoda rezultato prieš skraidančius vabzdžius, jei šie neturi kontakto su paviršiumi, padengtu milteliais. Taip pat svarbu įvertinti, kad tiesioginis kontaktas gali pakenkti ir naudingiems vabzdžiams, todėl sode reikėtų vengti barstymo ten, kur aktyviai lankosi apdulkintojai.
Kur barstyti namuose ir lauke
Lauke diatomitinė žemė paprastai barstoma plonu sluoksniu prie takelių, terasų, aplink lysves ar vietose, kur matomi kenkėjų judėjimo keliai. Ant augalų ji gali būti naudojama atsargiai, vengiant žiedų ir zonų, kuriose lankosi bitės ar kiti apdulkintojai.
Namuose miltelius dažniausiai pataria berti prie grindjuosčių, po baldais, po kriaukle, plyšiuose ir kitose vietose, kur vabzdžiai slepiasi arba juda. Ant kilimų ar tekstilės jie kartais paliekami kelioms valandoms, o vėliau pašalinami, tačiau būtina vadovautis ir gamintojo, ir dulkių siurblio instrukcijomis.
Reikia žinoti vieną esminę taisyklę: drėgmė silpnina diatomitinės žemės poveikį. Po lietaus, gausios rasos ar drėgno valymo dažnai tenka priemonę naudoti iš naujo, nes sudrėkusios dalelės nebeveikia taip efektyviai.
Saugumas: svarbiausia nepirkti netinkamos rūšies
Renkantis produktą svarbu įsitikinti, kad jis skirtas kenkėjų kontrolei ir yra tinkamos sudėties. Dažnai pabrėžiama, kad baseinų filtrams skirta diatomitinė žemė gali būti apdorota kitaip ir netikti naudoti buityje, todėl tokios rūšies reikėtų vengti.
Barstant priemonę rekomenduojama mūvėti pirštines ir dėvėti kaukę, kad nebūtų įkvepiamos dulkės. Taip pat nereikėtų berti storų sluoksnių, nes kenkėjai neretai tokių vietų tiesiog vengia, o vaikams ir augintiniams geriau neleisti patekti į ką tik apdorotas zonas, kol nebaigtas tvarkymas.
Likusius miltelius verta laikyti sandariame inde, kad jie nepritrauktų drėgmės ir neprarastų savybių. Jei namuose kartojasi blakių, tarakonų ar erkių problema, vien diatomitinės žemės gali nepakakti – tuomet tikslinga derinti kelias kontrolės priemones ir, esant poreikiui, kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.
Leave a Reply