Jis auga daržuose, balkonuose ir prie tvorų, tačiau daugelis jo skonį vis tiek perka buteliuke su užrašu „Maggi“. Salierinių šeimos augalas, geriau žinomas kaip lubistokas, yra vienas seniausių tradicinių prieskonių. Pakanka kelių lapelių, kad sriuba įgautų sodrumo, o padažas – ryškesnį charakterį. Bėda ta, kad šviežio lubistoko sezonas trunka tik kelis mėnesius, o vėliau dažnas grįžta prie parduotuvinių prieskonių mišinių.
Žemiau paaiškiname, kodėl lubistokas vertinamas ne tik dėl skonio, bet ir dėl galimos naudos organizmui, taip pat pateikiame du paprastus receptus, kaip jo aromatą „užkonservuoti“ stiklainiuose ir buteliuose visiems metams.
Lubistokas liaudies medicinoje buvo naudojamas dar gerokai prieš atsirandant sultinio kubeliams. Iš jo buvo verdamos arbatos, kurios, kaip manyta, palengvina pilvo pūtimą, skrandžio diskomfortą ir padeda, kai organizmas linkęs kaupti skysčius.
Lubistoko savybės siejamos su eteriniais aliejais, ypač ligustilidu ir butilideno ftalidu. Šios medžiagos gali skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, atpalaiduoti virškinamojo trakto lygiuosius raumenis ir mažinti dujų kaupimąsi. Dėl to žiupsnelis lubistoko prie sunkiau virškinamų patiekalų, pavyzdžiui, žirnių sriubos ar troškinių, gali būti naudingas ne tik skoniui. Taip pat minimas švelnus šlapimą varantis poveikis, todėl jis tradiciškai siejamas su inkstų veiklos palaikymu ir skysčių pertekliaus šalinimu. Be to, lubistoko lapuose yra antioksidacinių junginių, taip pat vitamino C, kalio ir geležies.
Džiovinimas – klasikinis būdas, tačiau džiovinti lapai gali prarasti dalį aromato. Kur kas patogiau šviežumą išsaugoti pasta – ji „užrakina“ skonį stiklainyje ir gali stovėti šaldytuve ar sandėliuke kelis mėnesius.
Pasta su lubistoku, druska ir alyvuogių aliejumi
Ingredientai:
• didelė sauja šviežio lubistoko (apie 150 g lapų)
• 3 valg. š. alyvuogių aliejaus
• 1 arb. š. druskos
• nebūtinai: 1 česnako skiltelė
Gaminimas:
1. Nuskinkite lapus nuo stiebų, nuplaukite ir gerai nusausinkite.
2. Sudėkite į trintuvą, supilkite alyvuogių aliejų, įberkite druskos ir, jei norite, įdėkite česnaką.
3. Sutrinkite iki vientisos pastos.
4. Sudėkite į mažus, iškaitintus ar kitaip sterilizuotus stiklainėlius, o viršų užpilkite plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu – jis sumažina oro patekimą.
5. Užsukite ir laikykite šaldytuve iki 3 mėnesių arba pasterizuokite, jei ruošiate ilgesniam laikymui.
Tokia pasta – universali skonio bazė. Šaukštelis pomidorų sriuboje, troškinių padaže, rizote ar net paprastame apkepintame miltų ir riebalų mišinyje gali visiškai pakeisti patiekalo charakterį. Ją galima užtepti ir ant skrudintos duonos su sviestu – kaip greitą užkandį.
Parduotuvinis „Maggi“ dažnai būna paremtas druska, aromatais ir skonio stiprikliais, o naminis variantas iš tikro prieskoninio augalo suteikia gilesnį skonį ir leidžia kontroliuoti sudėtį.
Skysta lubistoko prieskoninė
Ingredientai:
• 100 g šviežių lubistoko lapų
• 0,5 l vandens
• 2 valg. š. druskos
• 1 valg. š. sojų padažo
• 1 arb. š. obuolių acto
Gaminimas:
1. Lubistoką užpilkite vandeniu ir virkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių.
2. Nukoškite per sietelį, lapus gerai nuspauskite.
3. Į nuovirą įmaišykite druską, sojų padažą ir obuolių actą.
4. Supilstykite į švarius butelius.
5. Laikykite šaldytuve iki 2 mėnesių arba pasterizuokite, jei norite išsaugoti ilgiau.
Taip paruošta namų gamybos skysta prieskoninė šaldytuve paprastai išsilaiko iki dviejų mėnesių, o pasterizuota gali stovėti gerokai ilgiau. Keli lašai į sriubą, padažą ar guliašą gali pakeisti sultinio kubelį ir kitus prieskonių mišinius. Tai vienas paprasčiausių būdų turėti šviežio lubistoko skonį virtuvėje ir tada, kai daržas jau ilsisi po sniegu.
Lubistokas – prieskonis, suteikiantis daugiau nei vien aromatą. Jis gali prisidėti prie virškinimo komforto, palaikyti skysčių pasišalinimą iš organizmo ir net paprasčiausią sriubą paversti sodresnio skonio patiekalu. Užuot griebus buteliuką iš parduotuvės lentynos, verta skirti keliolika minučių ir jo aromatą „uždaryti“ savo stiklainiuose ir buteliuose – sezonas kaip tik prasideda.
Leave a Reply