Vasarą, kai karštį keičia vėsesnės naktys ir dažni lietūs, pomidorai tampa itin pažeidžiami bulvių marui. Šią ligą sukelia mikroorganizmas Phytophthora infestans, kuris greitai plinta drėgnomis sąlygomis ir gali per trumpą laiką sunaikinti didelę dalį derliaus.
Didžiausia rizika kyla, kai oro drėgnumas ilgiau laikosi virš 90 proc., o temperatūra svyruoja maždaug nuo 15 iki 21 laipsnio. Ligos plitimui ypač palanku, jei ant lapų ir stiebų vandens lašeliai išsilaiko 6 valandas ar ilgiau, nes taip sporos lengviau patenka į augalo audinius.
Kaip atpažinti pirmuosius ženklus?
Bulvių maro pradžia dažniausiai pastebima ant lapų: atsiranda netaisyklingos, pilkšvai rusvos dėmės, o esant didelei drėgmei lapų apačioje gali matytis šviesesnis apnašas. Vėliau tamsėja stiebai, o ant vaisių formuojasi kietos, rusvos dėmės, pomidorai pradeda pūti.
Vien mielių tirpalai, kuriuos sodininkai neretai naudoja profilaktikai, tokiomis sąlygomis ne visada spėja „suvaldyti“ situaciją. Todėl dažnai ieškoma priemonių, kurios geriau veiktų kaip barjeras ir padėtų pristabdyti ligos įsitvirtinimą.
Naminis IF tirpalas: kada jis naudingas?
Sodininkų bendruomenėse aptariamas vadinamasis IF tirpalas, gaminamas iš krakmolo, acto ir jodo tirpalo, skiedžiant vandeniu. Tokie mišiniai dažniausiai minimi kaip profilaktinė priemonė, kuri sudaro ploną apsauginę plėvelę ant lapų, o jodas prisideda dezinfekuojančiu poveikiu.
Svarbu suprasti ribas: tai nėra gydymas, kuris „atšaukia“ jau pažengusią ligą. Jei ant augalų matomi ryškūs maro židiniai, pažeisti lapai ir vaisiai, praktikoje pirmiausia šalinamos užkrėstos dalys ir stiprinama higiena šiltnamyje ar lysvėje, o purškimai veikia tik kaip pagalbinė priemonė.
Ką dar verta daryti, kad maras neįsisiautėtų?
Efektyviausia apsauga prasideda nuo priežiūros: pomidorus verta retinti, kad oras lengviau cirkuliuotų, o lapija po lietaus ar laistymo greičiau džiūtų. Taip pat rekomenduojama laistyti prie šaknų, vengiant šlapinti lapus, ypač vakare, kai drėgmė laikosi ilgiau.
Taip pat padeda paprasta disciplina: reguliariai apžiūrėti augalus, nedelsiant pašalinti įtartinus lapus, o darbo įrankius ir rankas po kontakto su pažeistais augalais nuplauti. Jei tirpalas gaminamas su jodu, jį pravartu naudoti iškart, nes laikant ilgiau veikliosios savybės silpnėja.
Purškimus įprasta atlikti ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės, o augalai nepatiria papildomo streso. Didžiausio pavojaus laikotarpiu profilaktiniai purškimai paprastai kartojami kelis kartus, paliekant maždaug savaitės pertrauką, tačiau rezultatas vis tiek labiausiai priklauso nuo oro ir bendros priežiūros.
Leave a Reply