Liepos mėnuo laikomas vienu palankiausių laikotarpių žolelių dauginimui auginiais, nes šiluma ir ilgos dienos spartina šaknų formavimąsi. Tokiu būdu namuose ar sode galima pasidauginti rozmarino, čiobrelio, šalavijo, raudonėlio, mėtų ir kitų aromatinių augalų beveik be papildomų išlaidų.
Vasaros viduryje augalai aktyviai auga, todėl ūgliai būna pakankamai stiprūs, bet dar ne visiškai sumedėję. Tai svarbu, nes pernelyg jauni, minkšti stiebeliai dažniau supūva, o per kieti įsišaknija lėčiau. Praktikoje geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami iki rugpjūčio pradžios, vėliau sėkmės tikimybė mažėja.
Kaip išsirinkti tinkamą ūglį?
Renkantis auginį svarbiausia, kad motininis augalas būtų sveikas ir vešlus, be kenkėjų ar ligų požymių. Dažniausiai rekomenduojama imti nežydinčią viršūnę, maždaug 8–10 centimetrų ilgio, elastingą, bet dar ne visiškai sumedėjusią.
Pjūvį verta daryti tiesiai po lapų mazgu, nes būtent šioje vietoje šaknys formuojasi lengviausiai. Tam geriausia naudoti aštrias ir dezinfekuotas žirkles arba sekatorių, kad sumažėtų infekcijų rizika ir auginys būtų kuo mažiau pažeistas.
Įsišaknijimas: kas lemia sėkmę?
Nuo apatinės stiebo dalies nuimkite lapus, viršuje palikdami 2–3 poras, kad augalas mažiau garintų vandenį. Auginį sodinkite į lengvą, orui laidų substratą, skirtą daiginimui, maždaug 2–3 centimetrų gyliu.
Indą laikykite šviesioje vietoje, tačiau saugokite nuo kaitrios tiesioginės saulės, kuri gali per greitai išdžiovinti substratą. Drėgmę padeda palaikyti skaidrus uždengimas, tačiau jį būtina trumpai nuimti kasdien, kad nesikauptų kondensatas ir neatsirastų puvinys.
Kada matysis rezultatai ir ką daryti toliau?
Pirmieji įsišaknijimo požymiai paprastai pasirodo per 3–4 savaites: ima augti nauji lapeliai, o švelniai patraukus juntamas lengvas pasipriešinimas. Tuomet augalą galima palaipsniui pratinti prie įprastų sąlygų, rečiau uždengti ir atidžiau stebėti laistymą.
Iki rudens gerai įsišaknijusius auginius dažnai galima persodinti į didesnius vazonus arba į parinktą vietą sode. Pirmąjį sezoną jautresnes žoleles pravartu apsaugoti nuo šalnų, o pats auginio paėmimas veikia ir kaip lengvas formuojantis genėjimas, skatinantis motininį augalą šakotis.
„Vasaros vidurys dažnai yra patogiausias metas dauginti prieskonines žoleles, nes augalai turi pakankamai laiko sustiprėti iki šaltojo sezono“, – teigia sodininkystės specialistai.
Leave a Reply